Švedijos Mokslų akademija 2009 m. Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje paskyrė trims JAV pilietybę turintiems mokslininkams – Charles‘ui Kao, Willardui Boyle‘ui ir George‘ui Smithui. Šiemet Nobelio premijos piniginė išraiška yra 10 mln. Švedijos kronų (apie 975 000 eurų).
Pusė šios sumos atiteks Kinijoje gimusiam ir šiuo metu D. Britanijoje gyvenančiam mokslininkui Charles‘ui K. Kao už šviesos perdavimo šviesolaidžių sistemose tyrimą, atliktą 1966 m. Šio darbo, kuriame buvo nagrinėjama galimybė perduoti šviesolaidžiais signalus dideliais atstumais, rezultatai atvėrė kelią modernioms šviesolaidžių magistralėms, tapusioms šiuolaikinio interneto pagrindu.
W. Boyle‘as ir G. Smithas išrado suporintų krūvių matricą (CCD), tapusią skaitmeninių fotoaparatų technologijos pagrindu. Švedijos Mokslų akademijos pranešime teigiama, kad šie mokslininkai išrado pirmąją sėkmingai veikiančią vaizdo fiksavimo technologiją, naudojančią skaitmeninį daviklį. CCD technologija remiasi fotoelektros efektu, už kurio teorinį pagrindimą 1921 m. Nobelio fizikos premija buvo skirta Albertui Einsteinui. Abu šie mokslininkai pasidalins likusią fizikos premijos dalį.
