Liepos mėnesį pasirašyti pirmieji nacionalinių kompleksinių programų projektai su Vilniaus universitetu, Kauno medicinos universitetu ir Kauno technologijos universitetu, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Šių programų tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, teigiama pranešime.
Vienoje perspektyviausių biotechnologijos ir biofarmacijos mokslų sričių jėgas jungia Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno medicinos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai bei Vilniaus kolegija, Biotechnologijų, Biochemijos, Vilniaus universiteto Onkologijos institutai, taip pat Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. Už projekto lėšas bus atnaujintos mokomosios ir mokslinės laboratorijos, sustiprinta tyrimų infrastruktūra. Tyrėjai, naudodami pažangius instrumentus, plės pažinimo erdves biochemijos, genetikos, mikrobiologijos, biofizikos, žmogaus ir gyvūnų fiziologijos, organinės chemijos, polimerų chemijos ir kitose srityse. Studentai įgis žinių ir labai reikalingų praktinių įgūdžių moksliniams tyrimams ar darbui verslo įmonėse.
„Biotechnologijų srityje Lietuvos mokslininkai turi didelį įdirbį. Esame žinomi pasaulyje, yra susiformavę šios srities verslo segmentai ir kuriami nauji dariniai – mokslo, studijų ir verslo slėniai, – pranešime cituojamas projekto vadovas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas profesorius Osvaldas Rukšėnas. – Turime tikrai gabių, tarptautiniu lygiu pripažintų mokslininkų, į kurių darbą investuoti pinigai neabejotinai atsipirks ne tik dideliais laimėjimais biotechnologijose ir biofarmacijoje, bet ir turės įtakos šalies ekonomikos augimui“.
Medicinos mokslų nacionalinę kompleksinę programą įgyvendins Kauno medicinos universitetas ir partneriai: Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno technologijos universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras ir Vilniaus universitetas. Ją realizuojant bus išplėtota medicinos mokslo ir studijų infrastruktūra, atnaujintos mokomosios ir mokslinės laboratorijos, įsigyta įranga kardiologijos, neuromokslų, virškinimo sistemos ligų, inovatyvių medicinos technologijų, genomikos (mokslo, tyrinėjančio visų organizmo ląstelėse esančių genų seką) ir kitų krypčių tyrimams.
„Mokslinių tyrimų rezultatai labai reikalingi teorijai ir praktikai, kuriant naujus ir tobulinat esamus diagnostinius bei gydymo metodus, siekiant efektyvesnio gydymo didžiausiose šalies medicinos įstaigose. Kartu su partneriais galėsime pasiekti proveržį medicinoje ir svariai prisidėti prie sveikos visuomenės ugdymo“, – sakė Kauno medicinos universiteto Plėtros skyriaus vadovė Laima Matulevičiūtė.
Nacionalinę kompleksinę programą darniosios chemijos srityje įgyvendina Kauno technologijos universitetas ir jo partneriai: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. Bendromis jėgomis įstaigos stiprins mokslo ir studijų infrastruktūrą darniosios chemijos srityje, prisidės prie spartesnio chemijos sektoriaus vystymosi, aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo ir chemijos pramonės bendradarbiavimo.
Pasak Švietim0 ir mokslo ministerijos atstovų, mokslo įstaigų partnerystė nacionalinės kompleksinės programos projektuose padės išvengti brangios įrangos dubliavimo ir leis panaudoti kiekvieno partnerio sukauptą patirtį bei metodus bendriems tyrimams darniosios chemijos, chemijos inžinerijos, medicinos, biotechnologijų ir kitose srityse. Tikimasi, kad geresnės darbo ir studijų sąlygos, daugiau galimybių moksliniams tyrimams paskatins sugrįžti užsienyje dirbančius Lietuvos mokslininkus ir patrauks užsienio mokslininkų dėmesį. Tai sukurs palankias sąlygas mokslo laimėjimams, kurie būtų pritaikyti pramonėje kuriant naujus produktus, aukščiausias technologijas bei padės pritraukti užsienio investicijas.
Projektams įgyvendinti biotechnologijų ir biofarmacijos sričiai skirta 17,7 mln. Lt, medicinos sričiai – 11,2 mln. Lt, chemijos sričiai – 8,8 mln. Lt, teigiama pranešime.
