Naujausias Londono universiteto biologų tyrimas skirtas mirties paplitimo po gyvą organizmą procesui – bangomis, ląstelė po ląstelės.
Geroji naujiena ta, kad biocheminis procesas, kuris veda prie „mirties bangų“ kūrimosi, gali būti sustabdytas, tai yra mirštančiam įmanoma sugrąžinti gyvybę.
Tirti klausimus, susijusius su gyvybe ir mirtimi, pakankamai sudėtinga. Kas norės dalyvauti eksperimente, žinodamas, kad jis baigsis mirtimi? Todėl tyrėjams neliko nieko kito, kaip tik susitelkti ties sliekų tyrinėjimų, nes, kaip ir kaip tai būtų keista, pas sliekus daugelis procesų yra panašūs į tuos, kurie vyksta žinduolių organizmuose.
Tyrimo rezultatai buvo paviešinti paskutiniame mokslinio žurnalo „PloS Biology“ numeryje.
Vienas iš įdomiauių slieko ypatumu yra tas, kad mirties plitimo procesą jo organizme labai lengva pamatyti per mikroskopą – jis pasireiškia, kad fluorescentinė mėlyna spalva, iššaukta nekrozės – kelią, kuriuo keliauja mirtis.
Šis procesas priklauso nuo kalcio signalų, o mėlyną atspalvį priduoda antranilo rūgšties molekulės.
Tyrimo autorius Davidas Jamesas iš Londono universiteto aiškina: „Mums pavyko atsekti cheminį naikinimo kelią, kurį mirtis nueina per sliekų ląsteles. Mes matome jį mėlynu atspalviu, kuris pamažu apima organizmą. Ši spalva panaši į negailestingą žudiką, kuris pereina per kiekvieną ląstelę, kol visos bus galutinai sunaikintos.“
Įsivaizduokime, kad tam tikra gyva būtybė (sliekas, žmogus) atsidūrė dykumoje be vandens lašo. Greičiausiai ji pradės kentėti nuo dehidratacijos, kuri priveda prie ląstelių pažeidimo. Dalis ląstelių miršta. Likęs organizmas nemiršta iš karto. Atskirų ląstelių mirtis pradeda cheminę reakciją, kuri priveda prie kitų ląstelių naikinimo. Jeigu šį procesą nesustabdysi, jis paplis po visą organizmą. Panašus procesas, tik gerokai lėtesnis, vyksta, kai organizmas sensta.
Mokslininkai nepajėgūs atgaivinti kiekvieną organizmo ląstelę, kuri atsisako veikti dėl to, kad yra per sena.
Tačiau, kaip parodė tyrimas, įmanoma sustabdyti kalcio signalų perdavimo procesą, kai mirtis nėra susijusi su amžiaus pokyčiais. „Mes aptikome, kad užblokavę šį „taką“, galime užlaikyti mirtį, kurią sukelia tokios priežastys, kaip infekcija. Tačiau mirties dėl senatvės atveju šis metodas bejėgis“, – tvirtina D. Jamesas.
Jis taip pat pažymėjo, kad tyrimas leidžia kvestionuoti teoriją, pagal kurią senatvė – tiesiog molekulinių pažeidimų sankaupa: „Mums vertėtų skirti daugiau dėmesio biologinių procesų tyrimui, susijusių su senėjimu ir mirtimi, kad suvoktume, kaip juos būtų galima sustabdyti.“
