Indianos universiteto (JAV) mokslininkai matematiniais modeliavimais įrodė, kad neįtikėtiną neutroninių žvaigždžių tankį ir molekulinį tvirtumą nulemia gravitacinis žvaigždės kolapsas. Arbatinis šaukštelis šios medžiagos svertų 100 milijonų tonų, ir vienintelis visatoje esantis tankesnis „daiktas“ yra juodosios skylės.
Ilinojaus universiteto fizikos profesorius Charles‘as Horowitzas tokią išvadą apie neutroninių žvaigždžių kilmę padarė jo komandai atlikus išsamų molekulinės dinamikos modeliavimą.
Ekstremalia gravitacija pasižyminčios neutroninės žvaigždės apie savo ašį apsisuka iki 700 kartų per sekundę. Šie objektai atsiranda susitraukus masyvioms žvaigždėms, kurių branduoliuose nutrūko branduolinės sintezės reakcija ir jos nustojo gaminusios energiją. Mokslininkai jų struktūrą siekia suprasti iš dalies dėl hipotezės, teigiančios, kad neutroninių žvaigždžių paviršiaus netolygumai - savotiški „kalnai“ - spinduliuoja gravitacines bangas, kurios savo ruožtu sukuria erdvėlaikio svyravimus. „Mes modeliavome nedidelį neutroninės žvaigždės plutos regioną. Tam mums teko sekti pavienių 12 milijonų dalelių judėjimą“, - pasakoja Horowitzas. - Tada apskaičiavome, kaip susidarę ekstremalaus svorio kalnai deformuoja ir galiausiai įlaužia neutroninės žvaigždės paviršių“.
Skaičiavimai buvo atlikti panaudojant Los Alamos Nacionalinės laboratorijos kompiuterių klasterį. Rezultatai parodė, kad paviršius išties gali būti toks stiprus, kad jo pakaktų gravitacinėms bangoms generuoti, kurios ne tik ribotų kai kurių žvaigždžių sukimosi periodą, bet ir būtų detektuojamos interferometriniais didelės skiriamosios gebos teleskopais. Internetinę mokslininkų publikuoto straipsnio versiją galima rasti čia.
