Pirmadienį Vyriausybės pasitarime buvo svarstoma, kaip turėtų būti surenkamas, paskirstomas, mokamas ir grąžinamas kompensacinis mokestis už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais.
Tačiau susitarimo pasiekti nepavyko – asociacijos „Infobalt“, Kultūros ministerijos ir verslininkų nuomonės išsiskyrė.
Nors tvarka, kaip bus renkami mokesčiai, dar nepatvirtinta, prekybininkai skaičiuoja, kad asmeniniai kompiuteriai dėl jų galėtų pabrangti apie 20 litų, o USB laikmenos net apie 30 proc. Taip pat didėtų mobiliųjų telefonų, grotuvų ir kitos įrangos kainos, o verslas patirs papildomų išlaidų mokant mokesčius, sumenks jų konkurencingumas.
Papildomi mokesčiai – našta verslui ir vartotojams
„Visi papildomi mokesčiai yra našta tiek visuomenei, tiek verslui. Šis mokestis – didžiausias mokestis iš visų aplinkinių šalių. Mes apmokestiname Lietuvos įmones mokesčiu, kuris neegzistuoja Latvijoje, Estijoje, Lenkojoje jis yra 6-7 kartus mažesnis. Tai sudaro sąlygas užsienio kompanijoms eiti į Lietuvos rinką ir nesąžiningom sąlygom konkuruoti“, – sakė žurnalistams didmeninės prekybos laikmenomis bendrovės „ABC data Lietuva“ vadovas Raimundas Byčius. Anot jo, jeigu laikmenos iš užsienio įmonės būtų parduodamos galutiniam vaqrtotojui Lietuvoje, šis mokestis nemokamas, todėl lietuviškos įmonės pralaimėtų konkurencinę kovą.
Jis pabrėžė, kad kol kas įmonės Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu nustatytų mokesčių nemoka, nes Vyriausybė dar nėra patvirtinusi aprašo, kaip šis mokestis bus renkamas, paskirstomas, mokamas ir grąžinamas.
Asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas po pasitarimo žurnalistams sakė, kad „iki susitarimo, kaip dalinsime pinigus buvo neprieita, svarbiausia, buvo susitarta, kad juos tikrai reikės mokėti. O kaip dalins – nuspręs Kultūros ministerija“. Tačiau jo teigimu, nors mokestį verslininkai turės mokėti kas mėnesį, ir žadama, kad grąžinimo procesas taip pat bus nuolatinis, taip ir lieka neaišku, kaip bus renkami mokesčiai už laikmenas ir kaip jie bus susigrąžinami.
„Kaip (pirkėjai – red. past.) žinos, į kokią pinigų sumą jie gali pretenduoti, jeigu atskira eilute ta pinigų suma sąskaitoje ar čekyje nebus išskirta?“, – piktinosi V. Vitkauskas.
„Žinių ekonomikos forumo“ tarybos narys teisininkas Mindaugas Kiškis pabrėžė, kad pagal Kultūros ministerijos pateiktus duomenis verslui tenkanti našta yra „drastiška“ – apie 13-14 tūkst. Lt per mėnesį kiekvienai įmonei. O Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiavimu, šio mokesčio administravimo našta gali siekti apie 0,5 mlrd. Lt.
Ministerija naštos verslui nesutreikšmina
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas verslininkų nuogastavimus vadina skubotais ir neigia, kad verslui teks didelė mokesčių našta.
„Mums rekėtų patikrinti, ir truputį juokaudmas pavadinčiau iš piršto laužtu. Numatytas profesinių reikmių sąrašas, pagal kurį tas lėšas bus galima susigrąžinti, tai daugiausia liečia išvežančius laikmenas subjektus. Aš nemanau, kad administracinė našta būtų reikšminga. Tai dabar labai sunku identifikuoti. Atlikome preliminarias apklausas, tyrimus, ir įsipreigojo Kultūros ministerija organizuoti pilotinį tyrimą, kokia ta našta yra. Ir jei ta našta pasirodytų reikšminga, bus daromos nutarimo pataisos".
Numatoma, kad didžioji dalis mokesčių bus surenkama iš vartotojų, kurie asmeniniais tikslais įrašo įvairių autorių kūrinius. Betmokestį turėtų atgauti verslo subjektai, kurie laikmenas naudoja darbinei veiklai, ir neįgalūs asmenys - nepriklausomaio nuo to, kiek laikmenų įsigijo.
Kultūros ministro A. Gelūno teigimu, būtent dėl jų ir dėl to, kad dalis lakmenų išvežama į užsienį, mokestį reikėtų mokėti kas mėnesį, o ne kartą per metus, kaip siūlo oponentai: „Pats mechanizmas diktuoja, kad turėtų būti mokama visus metus“.
Įstatymą reikia tobulinti, bet mokėti teks dabar?
Kultūros ministerija pripažįsta, kad siūloma informacijos laikmenų apmokestinimo tvarka nėra tobula.
„Kultūros ministerija pripažįsta, kad įstatymą reikėtų tobulinti. Siūlysime kitais metais jį tobulinti, kad būtų grįžtama prie mokėjimo, kai įvežantys asmenys susimoka ir pagaminę asmenys – kad nebūtų tokio sudėtingo proceso“, - sakė Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė.
„Kultūros ministerija laukia pasiūlymų, ką dar reikėtų įdėti į tą sąrašą. Nes įstatymas numato, kad sąrašas turi būti pavyzdinis, jis gali būti išplėstas. Kaltinama, kad jame nepakankamai atspindėti profesionalūs interesai. Tai mes laukiame konkrečių pasiūlymų,, ką dar galima būtų įtraukti į sąrašą“ , – aiškino ji.
Tačiau klausimo, ar nevertėtų pirma patobulinti įstatymą, o paskui nustatyti tvarką, pagal kurią mokami mokesčiai, nei ji, nei ministras tarsi neišgirdo.
„Kodėl Kultūros ministerija dabar iš karto turėtų teikti pasiūlymą jį keisti? Nėra tobulų įstatymų apskritai“, – pareiškė N. Matulevičienė.
V. Vitkauskas prognozuoja, kad patvirtinus mokesčių surinkimo tvarką ir padidėjus gaminių kainoms, žmonės dažniau pirks laikmenas, kompiuterius ir kitas priemones internetu, o dėl to mažės Lietuvos verslininkų pajamos ir mokesčiai į biudžetą.
