Kitą savaitę NASA paleis naują erdvėlaivį į didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį. Liepos 27 dieną erdvėlaivis „Juno“ buvo nugabentas Floridos Kanaveralo iškyšulyje esančią Oro pajėgų bazę ir užkeltas ant „Atlas 5“ raketos nešėjos. Ši misija NASA agentūrai kainavo 1,1 milijardo dolerių. Ji skirta dujinės milžinės kilmės ir evoliucijos tyrimams. Raketa startuos penktadienį, rugpjūčio 5 dieną.
Misijos vadovas Skotas Boltonas (Scot Bolton) džiaugiasi, kad po aštuonerių projekto vykdymo metų erdvėlaivis pagaliau starto aikštelėje. Tai bus labai svarbi misija. Joks kitas žmogaus sukurtas aparatas nebuvo taip arti Jupiterio, kaip atsidurs „Juno“, tačiau to teks dar šiek tiek palaukti. Tik 2016 metais po penkerių skrydžio kosmine erdve metų erdvėlaivis pasieks savo tikslą. Tuomet bus vykdoma metų trukmės mokslinė Jupiterio struktūrinės sudėties tyrimo programa. Pagrindinis tikslas – geriau suprasti, kada ir kaip susiformavo Jupiteris.
Jupiteris – sunkiausia Saulės sistemos planeta, ji greičiausiai susiformavo po pačios Saulės susidarymo, pasiglemždama didžiąja dalį dujų ir dulkių, likusių po Saulės susidarymo. Pasak Boltono, jei mes norime tikrai suprasti, kaip susidarė planetos Saulės sistemoje, reikia tirti Jupiterį, nes greičiausiai ten glūdi didžioji dalis atsakymų.
Siekdamas šio tikslo „Juno“ atliks daug įvairių stebėjimų, pavyzdžiui, matuos vandens kiekį tankioje ir aktyvioje Jupiterio atmosferoje. Jeigu atmosferoje bus rasti dideli jo kiekiai, tai galėtų reikšti, kad Jupiteris susiformavo arčiau Saulės sistemos pakraščio, o vėliau nudreifavo ten, kur dabar yra. Taip pat vyksta aršūs ginčai, ar Jupiteris turi kietą sunkiųjų cheminių elementų branduolį, ar jį visą sudaro vien tik dujos. Šį klausimą „Juno“ nagrinės matuodamas magnetinius ir gravitacinius planetos laukus.
„Juno“ į smarkiai ištęstą elipsinę orbitą aplink Jupiterį įeis 2016 metais, orbitos perihelis bus 5 000 km nuo viršutinių planetos debesų sluoksnio. Iš tokio atstumo bus galima labai gerai apžiūrėti planetą, tačiau pats erdvėlaivis gali labai smarkiai nukentėti. Jupiteris turi pačias stipriausias Saulės sistemoje radiacines zonas, todėl gali pažeisti jautrius aparato instrumentus. Todėl kiekvienas atskiras instrumentas ir jautrios elektroninės dalys yra sudėtos į specialų titaninį apvalkalą, dėl to erdvėlaivis kažkiek primena tanką, sako Boltas. Dėl tos pačios priežasties erdvėlaivio orbita aplink Jupiterį irgi yra labai tiksliai apskaičiuota ir driekiasi tarp dviejų labai stiprių radiacinių zonų.
„Juno“ masė – 3 267 kg, pusę jos sudaro kuras. Energiją aparatui tieks trys sunkvežimio priekabos dydžio Saulės elementų masyvai. Iš viso masyvuose bus 18 698 Saulės elementai, kurie generuos 400 W galią. Misijos metu erdvėlaivis 33 kartus apsisuks aplink Jupiterį, o vėliau nukris ir sudegs atmosferoje. Taip bus padaryta tikslingai, kadangi mokslininkai baiminasi, jog kitu atveju erdvėlaivis gali sudužti kuriame nors iš Jupiterio palydovų ir taip jį užteršti. Tai būtų labai blogai, kadangi manoma, jog kai kuriuose palydovuose gali slypėti gyvybė.
