juno

Kas mūsų laukia po mirties? Neabejojame, kad toks klausimas kilo ne vienam ir ne vieną kartą, o teorijų apie tai prikurta tūkstančiai. Šią paslaptį bus bandoma išsiaiškinti ir nuo šiandien į kino teatrus atkeliaujančiame siaubo trileryje „Besivaikantys mirtį“, kur busimų medikų penketukas leisis į flirtą su mirtimi, bandydami patirti, ką reiškia leistis į paskutinę kelionę.

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

NASA kibernetinis kosminis zondas „Juno“ pirmadienį pradėjo skrieti orbitoje aplink Jupiterį, sėkmingai pradėdamas 1,1 mlrd. dolerių kainavusią tyrimų misiją, per kurią bus mėginama daugiau sužinoti apie didžiausios Saulės sistemos planetos kilmę. „Sveiki atvykę į Jupiterį“, – paskelbė komentatorius skrydžių valdymo centre NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje, įsikūrusioje Kalifornijos valstijos mieste Pasadinoje.

„Labai svarbu sugebėti įkvėpti ir savo pavyzdžiu gelbėti kitų žmonių gyvybes“, - sako aktorė Samira Wiley, kuri visai neseniai prisipažino dėl savo orientacijos. Ji teigia, jog reikia drąsos, šeimos palaikymo ir žymių žmonių atsakomybės. Būtent todėl pristatome garsių žmonių išpažinties istorijas, kurios, gali būti, įkvėps pokyčiams ir jus.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje paskelbė kosminio aparato „Juno“ padarytą vaizdo įrašą, kuriame iš kosminės erdvės matomas Žemės ir Mėnulio judėjimas. Jame rodoma prie „Juno“ kosminio aparato artėjanti Žemė ir nuo jos tolstantis Mėnulis. NASA pranešime sakoma, kad tai pirmasis vaizdo siužetas, kuriame taip įspūdingai užfiksuotas Žemės ir Mėnulio judėjimas kosminėje erdvėje.

Po vakar vakare įvykusio NASA kosminio zondo „Juno“ priartėjimo prie Žemės, kad jos traukos jėga tarsi svaidyklė išsviestų jį numatytos kelionės į Jupiterį pusėn, įvyko nežinomas techninis gedimas. Dėl jo „Juno“ valdantis kompiuteris automatiškai persijungė į saugaus darbo režimą, praneša NASA. Skelbiama, kad nežinomas sutrikimas „Juno“ kosminiame zonde įvyko netrukus po to, kai jis baigė priartėjimo prie Žemės manevrą ir pradėjo tolti nuo jos.

NASA pakoregavo į Jupiterį paleisto kosminio aparato „Juno“ trajektoriją: jis atliko pirmąjį iš 12 suplanuotų manevrų per visą 2,8 milijardų kilometrų ilgio kelionę. Jupiteriui ir jo palydovams tirti skirtas kosminis zondas „Juno“ buvo paleistas 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Daugiau nei 1,1 mlrd. dolerių kainavusį kosminį aparatą į kosmosą iškėlė raketa „Atlas 5“. Praėjus 182 dienoms nuo „Juno“ paleidimo  jis jau įveikė maždaug 449 mln. kilometrų atstumą Jupiterio kryptimi, pranešė „Space.

NASA kosminis aparatas „Juno" perdavė į NASA Reaktyvinio judėjimo laboratoriją Pasadenoje Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą iš 9,66 mln. kilometrų atstumo, pranešė NASA. Ši nuotrauka į Jupiterį skrendančio kosminio zondo „JunoCam" vaizdo kamera buvo padaryta rugpjūčio 26 d. Kairėje nuotraukos pusėje matoma Žemė, į dešinę nuo jos – Mėnulis. Pasak NASA atstovų, ši nuotrauka buvo padaryta testuojant „Juno" prietaisų sistemas.

Planetos atmosferos simuliacijos padės astronomams geriau suprasti duomenis, kuriuos iš Jupiterio 2016 metais atsiųs NASA erdvėlaivis „Juno“. Jupiterio debesų juostos ir didelė raudona dėmė matoma ir pro mėgėjiškus teleskopus. Tačiau juos sudarančius elementus aptikti daug sudėtingiau, rašo SPACE.com. Rugpjūčio 5 dieną paleistas erdvėlaivis „Juno“ artimiausius penkerius metus keliaus Jupiterio, didžiausios planetos Saulės sistemoje, link.