Eksperimentinis oro balionas stratosferoje virš Antarktidos išbuvo rekordinį oro balionams laiką ir sumušė 2005 metais pasiektą 42 dienų rekordą.
Oro balionai yra vienas pigiausių būdų pakelti mokslininkų instrumentus į patį Žemės atmosferos viršų.
Tačiau daug pigesnis nei raketų skrydžiai ar sudėtingas duomenų rinkimas satelitu tyrinėjimo būdas turi ir Achilo kulną: skrydžio ribotumą, nes po kelių savaičių balionams pritrūkus helio, šie pradėdavo kristi Žemėn.
Šiuo oro baliono prototipus NASA tobulinanti nasa sieks, kad tokie skrydžiai truktų 100 dienų.
Stipriai suslėgtus ir į atmosferą paleistus oro balionus dengia popieriaus plonumo plastikinė baliono „oda“, o specialių virbų dėka moliūgo formos oro balionai atlaiko slėgio svyravimus, susidarančius dėl temperatūrų skirtumų. Būtent dėl šios priežasties dauguma paprastų orų balionų negali ilgą laiką išbūti ore.
NASA oro balionai jau dabar gali stabiliau iškyboti ore ir apžiūrėti bet kurį Žemės plotą, nes aplink planetą gali skristi bet kuriuo metų laiku.
Pranešama, kad 2008 m. gruodžio 28 d. iš Antarktidos į atmosferą paleistas oro balionas galėjo ore išbūtų ir ilgiau, tačiau programos vykdytojai norėjo jį patobulinti ir paruošti artėjančiam vasaros sezonui.
