Niekas nežino, kada ši optinė iliuzija buvo sukurta, nes jos versijų – šimtai. Kai kuriose reikia palyginti dvi plytas iš to paties namo sienos, kitose – tiesiog porą skritulių ant kintamo pilko fono. Žinoma, atsakymas visada tas pats – tie kvadratai (plytos, skrituliai) yra vienodos spalvos. Tik mums dėl konteksto atrodo, kad jie yra skirtingi. B supa tamsūs kvadratai, o A – šviesūs – štai ir visas skirtumas.
Mokslininkai nežino, kaip veikia tokios optinės iliuzijos. Kodėl mums atrodo, kad tie kvadratai yra skirtingi, kai jie yra vienodi? Ar tai mūsų regos problema, ar keista smegenų ypatybė?
Masačusetso technologijos instituto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, todėl atliko tris eksperimentus. Pirmojo dalyviams tiesiog reikėjo palyginti skirtingus atspalvius. Tai patvirtino, kad spalvos ryškumas ir šviesumas yra vertinami pagal kontekstą. Antrajame eksperimente dalyviams reikėjo atlikti tą patį, tačiau šįkart mokslininkai pridengdavo tai vieną, tai kitą dalyvio akį. Tai patvirtino, kad iliuzijos efektyvumas nepriklauso nuo mūsų erdvinio matymo. Galiausiai, eksperimentai buvo pakartoti ir su keliais vaikais Indijoje, kurie buvo akli, bet po operacijos atgavo regėjimą. Jie taip pat be problemų matė iliuziją.
Mokslininkai išanalizavo duomenis ir paskelbė, kad ši optinė iliuzija įvyksta ne smegenyse, o akyse. Konkrečiau – kiekvienoje akyje atskirai. Tai reiškia, kad tai nėra mūsų aplinkos vertinimo keistenybė. Tiesiog akys priima informaciją kartu su kontekstu – kvadratas matomas ne šiaip pilkas, o pilkas savo fone.
Kuo tai svarbu? Na, tai nėra labai svarbu – tai yra tiesiog mažas žingsnelis geresnio supratimo apie mūsų pačių aplinkos vertinimą link. Kita vertus, kai žmogus susiduria su sveikatos problemomis ir jam darosi sunku įvertinti tam tikrą informaciją, gydytojai dabar lengviau galės prognozuoti, kur ieškoti problemos – akyse ar smegenyse.
