Europos astronomai atrado planetą, kuri, jų teigimu, yra labiausiai panaši į Žemę iš visų žinomų planetų, esančių už Saulės sistemos ribų.
Joje temperatūra yra tinkama vandeniui ir, galbūt, gyvybei.
Tiesiogiai ši planeta, kuri sukasi apie raudonąją nykštukę Gliese 581, nebuvo matoma, bet duomenys apie šią žvaigždę rodo, kad ją veikia ne ką už Žemę didesnė planeta, laiške žurnalo "Astronomy and Astrophysics" redaktoriui rašo mokslininkai.
"Ji yra pirmoji, kuri ... tikriausiai sudaryta iš uolienų, (kurioje) yra vandens ir (kuri) yra zonoje netoli žvaigždės, kur vanduo galėtų būti skysčio būsenos, - sakė tyrimui vadovavęs Stephane'as Udry (Stefanas Udri) iš Ženevos observatorijos. - Apskaičiavome, kad vidutinė šios "superžemės" temperatūra yra 0-40 laipsnių pagal Celsijų, todėl vanduo joje būtų skystas".
Dauguma iš maždaug 200 žinomų planetų, esančių už Saulės sistemos ribų, yra dujų milžinės kaip Jupiteris. Tačiau žvaigždės Gliese 581 planeta yra maža.
"Jos spindulys turėtų būti tik 1,5 karto didesnis už Žemės spindulį, ir modeliai rodo, kad ta planeta turėtų būti arba iš uolienų kaip mūsų Žemė, arba apsemta vandenynų", - telefonu pasakojo S.Udry.
Atrodo, kad jos masė yra penkis kartus didesnė už Žemės masę.
Naująją planetą atradusioje grupėje dirbo ir mokslininkai, 1995 metais atradę pirmąją planetą už Saulės sistemos ribų.
Daug mokslininkų grupių ieško planetų, besisukančių apie kitas žvaigždes, ypač tokių, kurios būtų panašios į Žemę ir kuriose galėtų egzistuoti gyvybė. Tai iš esmės reiškia vandens paieškas.
"Dėl jos temperatūros ir dėl to, kad ji yra palyginti arti, ši planeta tikriausiai bus labai svarbi kandidatė ateities kosmoso misijoms, skirtoms ieškoti nežemiškos gyvybės, - sakė grupės narys Xavier Delfosse'as (Ksavjė Delfosas) ir Grenoblio universiteto Prancūzijoje. - Visatos lobių žemėlapyje šią planetą norisi pažymėti kryželiu".
Svarstyklių žvaigždyne esanti Gliese 581 yra tarp 100 Žemei artimiausių žvaigždžių; ji nuo mūsų nutolusi per 20,5 šviesmečio. Vienas šviesmetis yra maždaug 10 trilijonų kilometrų.
Ji mažesnė ir blausesnė už Saulę, todėl per daug neįkaitina net arti esančios planetos.
Tačiau dabartinė tinkama temperatūra toje planetoje dar nereiškia, kad joje tikrai yra vandens - jis galėjo išgaruoti, kai jos žvaigždė buvo karštesnė.
