Neandertaliečiai, priešistoriniai žmonių pusbroliai, maitinosi ne tik mėsa, bet ir grūdais bei daržovėmis, kepdami juos virš ugnies lygiai taip pat, kaip ir Homo sapiens, teigia JAV mokslininkai.
Naujasis tyrimas, paskelbtas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS), meta iššūkį vyraujančiai teorijai, kad per didelė neandertaliečių priklausomybė nuo mėsos prisidėjo prie jų išnykimo maždaug prieš 30 tūkst. metų, praneša naujienų agentūra AFP.
Šiaurės Europoje ir Irake aptiktuose fosilijomis virtusiuose neandertaliečio dantų akmenyse tyrėjai rado įvairių augalų grūdų, taip pat šaknų ir šakniagumbių.
Dauguma dalelių „patyrė fizikinių pokyčių, kurie sutampa su eksperimento būdu gautais krakmolo grūdeliais, leidžiančiais manyti, kad neandertaliečiai ugnį kontroliavo labai panašiai kaip ir šiuolaikiniai žmonės“, teigiama PNAS pranešime.
Akmeniniai artefaktai nepateikė įrodymų, kad neandertaliečiai augalams grūsti naudojo įrankius, o tai leidžia manyti, kad jie nesivertė žemdirbyste, tačiau naujasis tyrimas rodo, kad jie virė ir ruošė augalus maistui.
Neandertaliečiai maždaug 170 tūkst. metų gyveno kai kuriose Europos, Centrinės Azijos ir Vidurio Rytų dalyse, tačiau visi jų pėdsakai pradingo maždaug prieš 28 tūkst. metų. Žinoma, kad paskutiniu jų prieglobsčiu tapo Gibraltaras.
Vis dar diskutuojama, kodėl jie išmirė, nes jie gyveno kartu su šiuolaikiniu žmogumi.
Tyrimą atliko Smithsonijaus gamtos istorijos muziejaus Vašingtone Antropologijos departamentas.
