Religiniai įsititikinimai ir mokslinės tiesos yra tos pačios aukščiausios tiesos dalis, teigia Vatikano observatorijos vadovas Jose Funesas, atsakęs į žurnalistų pateiktus klausimus.
Kam Vatikanui reikalinga observatorija?
Katalikų bažnyčia nuo seno domėjosi astronomija. To pradžia – 1582 metais, kai popiežius Grigalius XIII norėjo reformuoti kalendorių ir įtvirtinti pastovią Velykų datą.
Kokį vaidmenį observatorijos istorijoje vaidino Galileo?
Trumai tariant, aš čia esu Galileo dėka. Dėl to, kad Galileo kentėjo, reikėjo kažką daryti norint parodyti, kad Bažnyčia nėra nusistačiusi prieš mokslą. Tai didžiąja dalimi buvo susiję su noru pakeisti Bažnyčios įvaizdį – parodyti pasauliui, kad ji nėra prieš mokslą nusistačiusi, bet skatina jį ir remia. Popiežius Leonas XIII 1891 metais atkūrė observatorijos veiklą.
Ar religiniai įsitikinimai daro įtaką Jūsų tyrimų laukui?
Religija nedaro įtakos tyrimų sričių pasirinkimui. 2008-aisiais turėjau privačią audienciją pas popiežių Benediktą XVI ir jis niekada nenurodinėjo, kad turiu tirti šitą dalyką ar aną. Mes turime visišką tyrimų laisvę, o dalykai, kuriuos tiriame, yra dalykai, dominantys visus astronomus. Tai planetų mokslas, galaktikų telkiniai, kosmologija ir Didysis sprogimas. Aš studijuoji netolimas galaktikas. Rugsėjį prie mūsų prisijungsiantis jėzuitas tirs už Saulės sistemos esančias planetas.
Kokią religinę reikšmę turėtų nežemiškos gyvybės atradimas?
Nematau jokių sunkumų katalikų teologijai, jei – „JEI“ didžiosiomis raidėmis – mes aptiksime gyvybę kitose Visatos vietose.
Vatikano astronomai yra jėzuitai, jie duoda paklusnumo įžadus jėzuitų vyresnybei. Ar gali kilti konfliktas tarp jūsų padarytos mokslinės išvados ir to, kuo jėzuitų vyresnybė liepė Jums tikėti?
Tokia situacija beveik neįmanoma, nes mano vyresnybė niekada man nieko nesakytų apie mokslą. Galėtų kilti tik tariamas konfliktas, aš kartoju žodį „tariamas“, tarp mokslo rezultatų ir tikėjimo. Mokslininkai visatoje ieško tiesos. Taip pat egzistuoja religinė tiesa. Mes nemanome, kad egzistuoja dvi tiesos, mes tikime, kad Dievas yra tiesa ir dvi skirtingos tiesos sutampa Dieve. Galiausiai mes rasime paaiškinimą, jei ne šiame gyvenime, tai kitame.
Ar konfliktas tarp protingo sumanymo ir evoliucijos yra „tariamo“ konflikto tarp mokslo ir religijos pavyzdys?
Ne, tai nėra tikras konfliktas. Problema kyla tuomet, kai religija įžengia į mokslo, į mokslinio metodo pasaulį. Tuomet gali kilti problema su protingu sumanymu. Iš kitos pusės, pavojus kyla tuomet, kai mokslininkai naudoja mokslą už mokslinio metodo ribų, darydami filosofinius ir religinius pareiškimus, ir naudodami mokslą tikslui pasiekti, nors šis įrankis tam ir neskirtas. Taigi, pavyzdžiui, negalima mokslo naudoti norint paneigti Dievo egzistavimą. Galima tikėti kuo tik nori, tačiau negalima naudoti mokslo bandant įtikinti, kad Dievo nėra.
Ar Jūsų mokslinis darbas daro poveikį Jūsų religiniams įsitikinimams?
Sakyčiau, kad mano mokslinis darbas padeda man būti religininku žmogumi, kunigu.
Parengta pagal NewScientist.com.
