Santariškių klinikose atlikta reta inkstų persodinimo operacija – organas transplantuotas nesutampant paciento ir gyvo donoro kraujo grupėms. Pasak medikų, Lietuva vienintelė šalis Rytų Europoje daranti tokias transplantacijas, tačiau jų kol kas atliktos vos trys.
38-erių Igoris Deniušas pirmuosius negalavimus pajuto prieš trejus metus. Vyrą kamavo galvos skausmai, tino kojos. Medikai nustatė neguodžiančią diagnozę – sutriko inkstų veikla, be to, liga pažengusi, tad prireiks inkstų transplantacijos.
Beveik dvejus kentęs dializės procedūras, per kurias iš kraujo išvalomos kenksmingos medžiagos, vyras neseniai sulaukė donoro. Taip reikalingą inkstą jam padovanojo tėvas.
„Tėtis čia labai ėmėsi iniciatyvos, jis paėmė viską į savo rankas, man nieko nereikėjo spręsti. Jis sako: „Viskas yra nutarta, tai būsiu aš ir mes su tavimi važiuojame tikrintis“, – apie savo geradarį tėvą pasakojo Igoris Deniušas.
Tačiau tėvo ir sūnaus kraujo grupės nesutapo. Niekur Rytų Europoje tokiu atveju operacijos neatliekamos, tačiau Lietuvos medikai šioje srityje jau turi patirties. Santariškių klinikose nuo 2010-ųjų atliktos dvi inkstų transplantacijos, kai nesuderinamos gyvo donoro ir recipiento kraujo grupės.
Pasak medikų, tam, kad neįvyktų staigi organo atmetimo reakcija, ligoniai specialiai ruošiami – skiriami imuninę sistemą slopinantys vaistai, taikomos procedūros, šalinančios iš kraujo specifinius antikūnus.
„Šiuo atveju organo funkcija yra visiškai atstatoma. Tai iš tikro – labai svarbu, nes persodinimas grąžina žmogų į normalų gyvenimą“, – kalbėjo VU ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas.
Pasak medikų, kasmet inkstų persodinimo reikia vis daugiau žmonių, o štai donorų nedaugėja. Tad peržengus šį imunologinį barjerą, kai organą galima persodinti ir nesutampant kraujo grupėms, daugeliui pacientų tai suteiks naujų vilčių.
Statistika rodo, kad 25 procentai artimųjų gali paaukoti inkstą ar dalį kepenų, tačiau dėl skirtingos kraujo grupės tai nebuvo įmanoma. JAV, Švedijoje, Vokietijoje panašios operacijos labai paplitusios. Lietuvoje transplantacijų iš gyvo donoro atliekama dar per mažai, tačiau tikimasi, kad jų daugės, kaip, pavyzdžiui, Japonijoje.
„Jų požiūris į žuvusių donorų organų persodinimą yra kitoks ir nelabai toleruojamas. Ten visos transplantacijos programos remiasi gyvų donorų organų išėmimu ir persodinimu“, – pasakojo doc. M. Miglinas.
Kitą mėnesį planuojama ketvirtoji inkstų transplantacija, kai skiriasi kraujo grupės, o iki metų pabaigos tikimasi atlikti ir penktąją.
Jevgenijus BARDAUSKAS
