Aukštųjų technologijų srityje Lietuvoje dirba tik 2,7 proc. visų šalies darbuotojų. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje, skelbia „Eurostat“ statistikos biuras.
„Eurostat“ duomenimis Lietuva ir Latvija, kuriose mokslo tyrimų, biotechnologijų, IT bei kitose vadinamosios žinių ekonomikos šakose darbuojasi 2,7 proc. visų šalies dirbančiųjų, užima 5 vietą nuo galo tarp ES šalių. Mažiau nei pas mus specialistų aukštųjų technologijų srityse, lyginant su visų darbuotojų skaičiumi, yra tik Portugalijoje (2,3 proc.), Graikijoje (2,2 proc.), Kipre (2,1 proc.) ir Rumunijoje (1,9 proc.).
Iš Baltijos valstybių išsiskyrė Estija: joje aukštųjų technologijų srityje užimta 3,6 proc. visų šalies darbuotojų.
Naujausioji „Eurostat“ darbuotojų užimtumo aukštųjų technologijų srityje ataskaita remiasi 2006 m. statistiniais duomenimis. Jie liudija, kad ES vidurkis šiuo požiūriu yra 4,4 proc.
Labiausiai žinių ekonomika ES šalyse yra išplėtota Suomijoje: čia aukštųjų technologijų šakose dirba 6,7 proc. visų šalies darbuotojų. Po jos seka Airija (6,5 proc.), Malta (6,2 proc.), Čekija (6,1 proc.) ir Švedija (6,0 proc.)
ES vidurkį viršijo visos Skandinavijos šalys, Vokietija (5,2 proc.), D. Britanija (5,2 proc.) ir Prancūzija (5,0 proc.).
Lietuva kartu su Slovakija tarp neseniai į ES priimtų valstybių išsiskyrė didžiausiu aukštųjų technologijų srityje dirbančių moterų skaičiumi – atitinkamai 54,3 ir 50,4 proc.
„Eurostat“ duomenimis 2006 m. žinių ekonomikos šakose Europos Sąjungoje iš viso dirbo daugiau nei 9 milijonai žmonių. Daugiausia jų buvo Vokietijoje – beveik 2 mln. Tarp kitų šalių, kuriose aukštųjų technologijų srityje užimta daugiausiai žmonių, minima D. Britanija ir Prancūzija (daugiau nei po 1 mln.).
„Eurostat“ pažymi, kad ruošiant šią ataskaitą buvo remiamasi iki 2008 m. vasario 18 d. gautais duomenimis.
