Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai pastebėjo sulėtinto veikimo „kosminę bombą“ – dvinarę žvaigždžių sistemą, kurioje viena iš žvaigždžių rengiasi įspūdingam supernovos sprogimui.
Vykdomo tyrimo metu mokslininkus domino kosminis objektas, pavadintas V445. Jis yra Laivagalio žvaigždyne,nuo Žemės nutolęs per 25 tūkstančius šviesmečių. Objektas astronomų dėmesį pritraukė 2000 metais, kuomet jo ryškumas padidėjo 250 kartų. Pirmutinė mokslininkų hipotezė teigė, jog prieš jų akis sužibo ką tik gimusi žvaigždė. Tačiau toliau tyrinėjant objektą, hipotezė ėmė svyruoti, nes spinduliuojamame spektre nebuvo vandenilio pėdsakų – o tai jau charakteringas naujų žvaigždžių požymis.
V445 meninė iliustracija (ESA).
Toliau stebint V445 objektą optinių teleskopu kompleksu VLT paaiškėjo, jog iškelta hipotezė visiškai neatitinka tiesos – prieš astronomų objektyvus slėpėsi ne nauja žvaigždė, o Ia tipo supernovos sprogimui pasiruošusi baltoji nykštukė.
Pasirodo, jog V445 yra dvinarė žvaigždžių sistema, kurią sudaro įprastinė žvaigždė ir baltoji nykštukė. Pastaroji iš žvaigždės nuolat „vagia“ materiją ir taip augina savo masę. Kai augdama masė pasieks kritinę ribą (viršys vadinamąją Čandrasekaro ribą), įvyks supernovos sprogimas.
Teleskopu matomas Laivagalio žvaigždyno „peizažas". ESA nuotr.
Tiesa, jeigu nykštukės paviršiaus medžiagos tankis lieka labai didelis, išoriniame sluoksnyje prasideda reakcijos, sukeliančios lokalinius sprogimus ir medžiagos išsviedimą į išorę. Būtent tokį sprogimą mokslininkams ir pavyko pastebėti 2000 metais.
Mokslininku teigimu, ši dvinarė sistema labai įdomi ne tik tuo, jog galima stebėti procesus, vykstančius prieš supernovos sprogimą, bet ir nustatyti, kaip greitai baltoji nykštukė augina masę po eilinio lokalinio sprogimo.
Mokslininkai apie šį tyrimą jau parengė straipsnį, kurį publikavo žurnale „The Astrophysical Journal“, o jo trumpą anotaciją pateikė ESO agentūros svetainėje. Darbinę straipsnio versiją galima perskaityti svetainėje „arXiv.org“.
