Tyrimai rodo, kad vaikai ir studentai, rašantys ranka, mokosi geriau negu tie, kurie spausdina klaviatūra. Tyrimą vykdžiusių mokslininkų tvirtinimu, kažkas smegenyse buvo praleista pereinant nuo knygų ir parkerių prie ekranų ir klaviatūrų. Jie mano, kad taip greičiausiai yra dėl to, kad skaitymas ir rašymas įtraukia daugybę kitų pojūčių.
Rašymas ranka palieka žymę smegenyse. Šis procesas leidžia vėliau atpažinti raides. Tiesiog liečiant klavišus ir spausdinant klaviatūra smegenys reaguoja kitaip, o tai reiškia, kad jos nestiprina mokymosi mechanizmo tuo pat metu.
Tyrimo metu dviem savanorių grupėms buvo liepta išmokti nežinomą abėcėlę. Pirmajai grupei buvo įsakyta ją rašyti ranka, kitai – spausdinti klaviatūra. Kas savaitę savanorių abėcėlės mokėjimas buvo tikrinamas. Tie, kurie mokėsi raides perrašydami jas ranka, jas išmoko geriausiai.
Norvegijos Stavanger universiteto skaitymo ekspertė profesorė Anne Mangen ir Marselio universiteto Prancūzijoje neurofiziologas Jean-Luc Velay šiuos savo atradimus paskelbė „Haptics“ žurnale.
Kiti eksperimentai rodo, kad smegenų Broca sritis, susijusi su kalbėjimu, yra žymiai aktyvesnė kai skaitome žodžius, susijusius su fiziniu aktyvumu, lyginant su skaitomais abstrakčiais ar su veiksmu nesusijusiais žodžiais.
Nors rašymas ranka užtrunka ilgiau negu spausdinimas klaviatūra, tai gali veikti mokymąsi, prideda ji.
