Mokslininkai tyrė žmones, sergančius prosopagnozija – reta liga, kuria sergantys asmenys negali atpažinti kitų žmonių veidų.
Mokslininkai tvirtina, kad pusė šia liga sergančių asmenų gali veidus atskirti, tačiau smegenų impulsas, atsakingas už veido atpažinimą, dingsta dar prieš pasiekdamas reikiamus smegenų centrus. Kita pusė sergančiųjų negali veidų atskirti išvis, rašo livescience.com.
„Mes negalime to kontroliuoti. Yra kelios skirtingos prosopagnozijos rūšys. Smegenyse gali būti daugybė vietų, kuriose signalas nutrūksta, todėl veidai būna nebeatpažįstami. Tačiau daugeliu atveju mes vis dar negalime paaiškinti, kodėl smegenų impulsas dingsta ir asmuo neatpažįsta veido“, – tvirtina mokslininkas Bradley Duchaine'as.
B. Duchaine'as analizavo 12 žmonių, kurie nuo gimimo serga prosopagnozija. Mokslininkas paprašė tiriamųjų žiūrėti į kelias skirtingas nuotraukas, kol jis elektrodais tyrė jų smegenų aktyvumą.
Nuotraukose buvo pavaizduotos garsios įžymybės ir tiriamiesiems nepažįstami asmenys. Mokslininkai lygino sergančiųjų smegenų aktyvumą su tų žmonių, kurie neserga prosopagnozija.
Normaliai veikiančiose smegenyse, kai veidas yra atpažįstamas, vyksta tam tikri pakitimai. Po 250 milisekundžių stiprūs impulsai atsiranda toje smegenų dalyje, kuri atsakinga už vizualinės informacijos apie veidą analizę ir nustatymą, ar veidas jau yra kažkur matytas.
Tada, po 600 milisekundžių, atsiranda impulsai kitoje smegenų dalyje, kuri „sujungia“ vizualinę veido atvaizdo informaciją su specifiniais duomenimis, kuriuos mes žinome apie tą asmenį, kurį matome.
Kai prosopagnozija sergantys asmenys neatpažino nuotraukose pavaizduotų asmenybių, mokslininkai po 600 milisekundžių pastebėjo labai silpną impulsą arba jo nebuvo išvis. Tai reiškia, kad veidas nebuvo atpažintas.
Jei asmuo atpažindavo nuotraukoje vaizduojamą asmenybę (pavyzdžiui, dabartinį prezidentą), smegenys atrodė kaip sveikų žmonių: stiprūs impulsai buvo aptikti po 250 ir 600 milisekundžių.
Įdomiausia, kad pusės tirtų pacientų smegenys rodė stiprius impulsus po 250 milisekundžių, o pusės – nerodė.
Anot mokslininkų, negebėjimas atpažinti veidų yra paveldimas. Be to, prosopagnozija galima susirgti po nelaimingų atsitikimų ar smilkinio sutrenkimo.