Turbūt ne kartą teko spręsti tokias dilemas: ar šį vakarą dirbti, ar geriau eiti vakarieniauti su šeima. Arba – ar eiti į darbo konferenciją, ar geriau į pasibuvimą su draugais. Šios dvejonės yra panašios. Jos verčia susidelioti prioritetus – ar svarbiau karjera, ar tarpusavio santykiai, bendravimas?
Naujienų portalas qz.com pristato mokslininko Liebermano knygą, pateikiančią priežastis, kodėl žmonės nori bendrauti. Jis remiasi dar Aristotelio padarytomis išvadomis, kad žmogus yra socialus gyvūnas. Autorius prieina prie išvados, kad nebendrauti su kitais žmonėmis gali tik žvėrys arba Dievas.
Taip, kaip žmonės mes turime poreikį maistui, lygiai tokį patį poreikį priklausyti kokiai nors žmonių grupei, kurios pagrindas yra santykiai ir bendravimas.
Qz.com rašo, kad žmonės ne tik siekia bendrauti, tačiau ir nori būti pripažinti. Prisiminus dar mokyklos laikus, visi vaikai norėjo pritapti klasėje. Pritapimas suteikia peno geroms mintims ir puikioms emocijoms.
Liebermanas savo knygoje teigia, kad žmogaus mąstymo pagrindas yra smegenys. Tokį mąstymą jis apibūdina kaip „socialus mąstymas“. Viena iš didžiausių mįslių mokslininkams – kodėl ir kaip žmogaus smegenys išsivytė iki tokio didumo. Manoma, kad jų dydis tiesiogiai priklauso nuo žmogaus kūno didumo. Pavyzdžiui, dramblių smegenys yra labai didelės palyginus su pelėmis. Vis dėlto, žmogaus smegenų didumas yra išskirtinis. Remiantis visomis proporcijomis jos turėtų būti kur kas mažesnės.
Mokslininkai šiuo klausimu ilgai diskutavo. Antropologas Robinas Dunbaras padarė išvadą, kad žmogaus smegenų dydį lėmė būtent noras komunikuoti. Mokslininkai mano, kad pirmieji Homo sapiens su didelėmis smegenimis atsirado Afrikoje dar prieš 600 tūkst. metų.
Liebermenas teigia, kad žmogaus smegenų prigimtis pasižymi reflektyvumu. Kai smegenys įtemptai negalvoja, arba kitaip tariant ilsisi, tuomet žmogus pradeda galvoti apie kitus Homo sapiens. Autorius klausia – kodėl žmogaus smegenys, kad ir kiek būtų išsekusios, vis tiek dirba, t.y. mąsto, užuot pailsėjusios?
„Geriausias bruožas, kurį mūsų smegenys turi yra tas, kad kiekvieną atokvėpio akimirką jos ruošiasi numatomoms socialinėms situacijoms“, – teigė Liebermanas.
Bendravimas teikia ir praktinės naudos. Tarkime, jūs ketinate mesti rūkyti. Kiti žmonės, žinodami jūsų ketinimus dažniausiu atveju padės jums šio tikslo pasiekti, palaikydami jus. Tokiu būdu metimas rūkyti bus daug paprastesnis.
Liebermenas atskleidžia dar vieną įdomų faktą. Žmogaus, jaučia didesnį malonumą duodamas be atlygio 10 JAV dolerių, negu juos gavęs.
Ekonomistai taip pat bandė skaičiuoti, kiek pinigine išraiška gali kainuoti „davimas be atlygio“. Qz.com pateikia pavyzdį, kaip žmogus jaučiasi savanoriavęs metus. Naujienų portalas teigia, kad tai suteikia jam džiaugsmo taip pat, kaip žmogui, sužinojusiam, kad jo metinės pajamos nuo 20 tūkst. JAV dolerių ūgtelėjo iki 75 tūkst. JAV dolerių. Pavyzdžiui, reguliarus bendravimas su kaimynais teikia panašiai tiek pat džiaugsmo kaip 60 tūkst. JAV dolerių papildomų pajamų per metus.
Kita vertus, silpnėjant įprastam bendravimui žmogus jaučiasi panašiai, kaip netenkantis 90 tūkst. JAV dolerių per metus.
