Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kai kuriu nauda velniai gaudo :( ir tai yra apgailetina. Biblija aiskiai sako "Tam, ka Dievas myli Jis duoda saldu miega, o nedoreliams yra uzkrauta sunki pareiga rinkti ir kaupti tam, ka Dievas myli". Pasiziurekite gerbiamas i galinga moksline valstybe CCCP, kas jos nauda gaude, atsakysiu "puvantys" bet tikintys vakarai. O kam liezuvius iskise dirba issilavine prasciokai ir dar rankas buciuoja uz suteikta galimybe? Ogi tiems patiems puritoniskiems ir "kvailiems" bet didziaja dauguma giliai tikintiems vakarieciams, as cia nekalbu apie visus vakariecius, kur didelis perteklius ten daug ir siuksliu....
Tamsta įsivaizduoji esąs teisus nežinodamas apie ką eina kalba. Vadini evoliucijos teoriją prasčiokiška, bet nepateiki argumentų. Sakai, kad tikrų krikščionių ji neveikia ir esi teisus bent jau ta prasme kad užsikiši ausis ir neklausai ką kitas turi pasakyti. O paties pasakyta frazė geriau tinka pačiam.
Sėkmės toliau maudantis savo kvailume užsikišus ausis, man tamstos išmestų protinių sugebėjimų yra nuoširdžiai gaila, juos buvo galima panaudoti kur nors naudingiau.
Sėkmės toliau maudantis savo kvailume užsikišus ausis, man tamstos išmestų protinių sugebėjimų yra nuoširdžiai gaila, juos buvo galima panaudoti kur nors naudingiau.
Ar negana tu demagogiju? Neturi, tamsta, JOKIU argumentu savo teorijoms pagristi, tik rinkinuka "manymu". Bent pripazink ta fakta ir toliau sau tikek kuom patinka :) Suprantu, zinot, kad esi kiles is bezdziones ner kai kam malonu; nelygis :)
Na jei jau taip laikaisi savo prasciokisku bezdzionisku teoriju, tiek to, turi laisva pasirinkima, bet prisimink viena sena nepaneigta tiesa: "istatymo nezinojimas (arba isdidus neigimas) neatleidzia nuo atsakomybes". .. Gali kiek nori kapanotis savo kvailystese ir burtazodziuose, itikineti sia kvailyste bukus valstiecius (nes tikru krikscioniu tai neveikia) bet savo laiku uz kiekviena savo zodi ir veiksma teks atsakyti. Tokia neisvengiama ir tokiems kaip tu labai gresminga tiesa.
:) Cia atsakiai panasiai kaip koks ramiojo vandenyno aborigenu samanas (musiskai mokslininkas) antrojo pasaulinio karo metu i sala nusileidus amerikieciu lektuvui. Jis ismintingai ir labai autoritetingai savo gentainiams paaiskina kas tai, kokiais burtazodziais (milijonai milijardu metu) sis daigtas kyla ir leidziasi ir pan. Autoritetingai su savo padejejais (moksliniais bendradarbiais) aprase ir nupaise visas lektuvo sudedamasias dalis. Kadangi viska papasakojo labai autoritetingai ir pridejo daug visokiu burtazodziu savo teorijai pagrysti, tai is genties gavo dar galimybe (finansavima) testi savo mokslinius tyrimus. Idomus pastebejimas, kad kiek be tyrinetu ir aiskintusi, ismintingasis samanas (mokslininkas) niekada net neleistu sau pagalvoti, kad lektuvas yra ranku darbo kurinys, jam tai ra tik gamtos (evoliucijos) isugdytas naujas gyvunas. Net jei koks krikscioniu misionierius jam pabandytu paaiskinti, kad tai zmogaus kurinys, jis ismintingasis ir blaiviai mastantis zmogus, niekada nepatiketu tokiais kvailais paistalais.
Be je, del viduramziu tamsumo ir pasakos, kad baznycia toleravo nesimokyma ir stabde pazinima. Gal pasiziurekite istorija kas ikure pirmuosius universitetus.
Manau ismintingi zmones Lietuvoje galetu imtis iniciatyvos ir ikurti pirmaji europoje kreacionitu universiteta.
Be je, del viduramziu tamsumo ir pasakos, kad baznycia toleravo nesimokyma ir stabde pazinima. Gal pasiziurekite istorija kas ikure pirmuosius universitetus.
Manau ismintingi zmones Lietuvoje galetu imtis iniciatyvos ir ikurti pirmaji europoje kreacionitu universiteta.
1. Pagal RNR pasaulio hipotezę RNR buvo pirmieji replikantai. RNR molekulė yra sudaryta iš vienos spiralės ir turi nukleobazes (uracilą, adeniną, citoziną ir guaniną) kurios traukia kitas nukleobazes ir su jomis sudaro vandenilinius ryšius (uracilas su adeninu, citozinas su guaninu). Pirmapradėj "sriuboj" galėjo būti daug laisvų nukleobazių, tad atsiradus RNR molekulei su tam tikra nukleobazių seka laisvos nukleobazės pradėtų sudarinėti vandenilinius ryšius. Atsirastų motininės RNR kopija su anti-seka, kuri dar kartą kopijuota pagamintų motininę RNR molekulę, žinoma jei nebūtų kokių nors klaidų.
2. Kaip ir sakiau, nesibaigiančio žaidimo teorijoje didžiausias prizas yra savęs kopijavimas. Jeigu tarkim molekulė įgauna savybę save pagaminti greičiau, efektyviau ar net kitų molekulių sąskaita, ta molekulė pasklis populiacijoje, tai ir yra vadinama sėkme.
3. Tikslingumo negyvoje materijoje yra tikrai nedaug, čia nebent kalba eitų apie kristalus ir pan. Tačiau gyvybė, ar jos užuomazgos teturėjo atsirasti vieną kartą, nesvarbu kiek tai užtruko. O gyvybėje tikslingumas atsirado natūralios selekcijos būdu. Tarp kitko akys yra labai geras natūralios selekcijos pavyzdys, nes mąstant evoliuciniais laiko tarpais jos atsirado itin greitai, kalbame apie milijoną metų, gal net mažiau, kadangi toks išradimas atvėrė duris ginklų varžyboms tarp grobuonių ir grobio.
Straipsnis rašo apie galimą genetinio kodo kilmę, arba kaip tamsta sakėt - informacijos talpinimą į DNR. Straipsnis tiesiog naudojasi RNR pasaulio hipoteze.
O RNR tikrai gali ne tik laikyti informaciją (iRNR), bet ir elgtis kaip katalizatorius (rRNR) baltymų gamyboje.
Abejočiau dėl tokio programinių produktų gamybos būdo būtent Microsoft kompanijoje, bet taip, evoliucijos principai yra naudojami industrijoje. Jie yra vadinami genetiniais (kartais evoliuciniais) algoritmais, jų metu yra paimamas norimas dalykas (gali būti lėktuvo propelerio dizainas, trumpiausio kelio radimas ir t.t.) ir daromos netikslios kopijos. Pagal nustatytą kriterijų (propelerio atveju - efektyviausias dizainas) yra atrenkama vienas ar keli dizainai ir toliau daromos jų kopijos arba dizainai net "sukergiami" (reikės pasidomėti kokiu principu). Galų gale gali būti rastas dizainas, kuris lieka pastoviai, nors nebūtinai yra pats efektyviausias apskritai. Evoliucija neranda pačio geriausio dizaino, bet naudoja optimaliausią (būtent todėl turime akląją dėmę akyje, nes optinis nervas eina per tinklainę, priešingai nei galvakojuose moliuskuose, kurie tokios dėmės neturi).
2. Kaip ir sakiau, nesibaigiančio žaidimo teorijoje didžiausias prizas yra savęs kopijavimas. Jeigu tarkim molekulė įgauna savybę save pagaminti greičiau, efektyviau ar net kitų molekulių sąskaita, ta molekulė pasklis populiacijoje, tai ir yra vadinama sėkme.
3. Tikslingumo negyvoje materijoje yra tikrai nedaug, čia nebent kalba eitų apie kristalus ir pan. Tačiau gyvybė, ar jos užuomazgos teturėjo atsirasti vieną kartą, nesvarbu kiek tai užtruko. O gyvybėje tikslingumas atsirado natūralios selekcijos būdu. Tarp kitko akys yra labai geras natūralios selekcijos pavyzdys, nes mąstant evoliuciniais laiko tarpais jos atsirado itin greitai, kalbame apie milijoną metų, gal net mažiau, kadangi toks išradimas atvėrė duris ginklų varžyboms tarp grobuonių ir grobio.
Straipsnis rašo apie galimą genetinio kodo kilmę, arba kaip tamsta sakėt - informacijos talpinimą į DNR. Straipsnis tiesiog naudojasi RNR pasaulio hipoteze.
O RNR tikrai gali ne tik laikyti informaciją (iRNR), bet ir elgtis kaip katalizatorius (rRNR) baltymų gamyboje.
Abejočiau dėl tokio programinių produktų gamybos būdo būtent Microsoft kompanijoje, bet taip, evoliucijos principai yra naudojami industrijoje. Jie yra vadinami genetiniais (kartais evoliuciniais) algoritmais, jų metu yra paimamas norimas dalykas (gali būti lėktuvo propelerio dizainas, trumpiausio kelio radimas ir t.t.) ir daromos netikslios kopijos. Pagal nustatytą kriterijų (propelerio atveju - efektyviausias dizainas) yra atrenkama vienas ar keli dizainai ir toliau daromos jų kopijos arba dizainai net "sukergiami" (reikės pasidomėti kokiu principu). Galų gale gali būti rastas dizainas, kuris lieka pastoviai, nors nebūtinai yra pats efektyviausias apskritai. Evoliucija neranda pačio geriausio dizaino, bet naudoja optimaliausią (būtent todėl turime akląją dėmę akyje, nes optinis nervas eina per tinklainę, priešingai nei galvakojuose moliuskuose, kurie tokios dėmės neturi).
Bandysiu as pateikt savo atsakymus. Idomi diskusija.
1. Koks chemijos dėsnis ar koks materijos elementas verčia molekules save kopijuoti?
Fizikinis "maziausios energijos desnis" (susidaro toks galutinis chemines reakcijos produktas, kuris energetiskai yra stabiliausias ir turintis maziausia energija). Per si desni cheminese reakcijose atsiranda "krypties" savoka, kas yra butina norint vienai medziagai virsti kita, tas pats galioja ir dauginimuisi.
2. Ką reiškia Jūsų aiškinime sąvoka "sėkmingiau" kopijuoja? Kas tuo laiku bus tas vertintojas, kuris nuspręs?
Susidare cheminiu reakciju produktai del savo savybiu yra aktyvesni ir greiciau dauginasi arba ilgiau gyvena (gali ilgiau daugintis) = reiskia sekmingiau kopijuoja. Nereikia stebetojo, uztenka fizikos desniu.
3. Iš kur negyvoje materijoje atsiranda tikslingumas? Tikslingumas, pavyzdžiui jautrias smegenis apsaugoti ne storu nepramušamu šarvu, o labai pažeidžiamomis akimis? O ir akys per 1000 metų neišsivystė.
Nera gamtoje tikslingumo, bent jau tokio koki tu isivaizduoji, evoliucijos teorija nesako, kad zmones yra "tobulesni" kad ir uz ziurkes, tiesiog taip isejo, kad ziurkes labai gerai prisitaike gyventi urvuose, jos sparciai dauginasi, pasislepia nuo plesrunu, o zmogus turi savo areala, nisha, kurioje sekmingai gyvena. Jeigu turi omenyje, "kodel 'akmuo' eme ir pradejo daugintis, kas jam pakuzdejo/priverte?", tai velgi sis klausimas butu analogiskas klausimui "kodel akmuo krenta ant zemes? kodel jam nepatinka kyboti ore?". Fizikos ir chemijos desniai yra tikslingi.
O apie akies evoliucija gali paskaityti wikipedia: ivesk "Evolution of the eye" ir GO!
1. Koks chemijos dėsnis ar koks materijos elementas verčia molekules save kopijuoti?
Fizikinis "maziausios energijos desnis" (susidaro toks galutinis chemines reakcijos produktas, kuris energetiskai yra stabiliausias ir turintis maziausia energija). Per si desni cheminese reakcijose atsiranda "krypties" savoka, kas yra butina norint vienai medziagai virsti kita, tas pats galioja ir dauginimuisi.
2. Ką reiškia Jūsų aiškinime sąvoka "sėkmingiau" kopijuoja? Kas tuo laiku bus tas vertintojas, kuris nuspręs?
Susidare cheminiu reakciju produktai del savo savybiu yra aktyvesni ir greiciau dauginasi arba ilgiau gyvena (gali ilgiau daugintis) = reiskia sekmingiau kopijuoja. Nereikia stebetojo, uztenka fizikos desniu.
3. Iš kur negyvoje materijoje atsiranda tikslingumas? Tikslingumas, pavyzdžiui jautrias smegenis apsaugoti ne storu nepramušamu šarvu, o labai pažeidžiamomis akimis? O ir akys per 1000 metų neišsivystė.
Nera gamtoje tikslingumo, bent jau tokio koki tu isivaizduoji, evoliucijos teorija nesako, kad zmones yra "tobulesni" kad ir uz ziurkes, tiesiog taip isejo, kad ziurkes labai gerai prisitaike gyventi urvuose, jos sparciai dauginasi, pasislepia nuo plesrunu, o zmogus turi savo areala, nisha, kurioje sekmingai gyvena. Jeigu turi omenyje, "kodel 'akmuo' eme ir pradejo daugintis, kas jam pakuzdejo/priverte?", tai velgi sis klausimas butu analogiskas klausimui "kodel akmuo krenta ant zemes? kodel jam nepatinka kyboti ore?". Fizikos ir chemijos desniai yra tikslingi.
O apie akies evoliucija gali paskaityti wikipedia: ivesk "Evolution of the eye" ir GO!
Kiek suprantu, jei kalbame apie pradžių pradžią, visus dalykus reikia aiškinti ne biochemijos, bet chemijos požiūriu. Todėl mane nežinantį domina tokie klausimai:
1. Koks chemijos dėsnis ar koks materijos elementas verčia molekules save kopijuoti?
2. Ką reiškia Jūsų aiškinime sąvoka "sėkmingiau" kopijuoja? Kas tuo laiku bus tas vertintojas, kuris nuspręs?
3. Iš kur negyvoje materijoje atsiranda tikslingumas? Tikslingumas, pavyzdžiui jautrias smegenis apsaugoti ne storu nepramušamu šarvu, o labai pažeidžiamomis akimis? O ir akys per 1000 metų neišsivystė.
Jūs kalbate ir nurodote straipsnį apie RNR, bet juk kalbame apie pradžią. Beje, RNR būtų nieko verta, jei ląstelėje nebūtų mechanizmas, galintis nuskaityti tą RNR informaciją. Tai kas diferencijavo tuos procesus, panasiai, kaip kompiuteryje: vieni mechanizmai saugo informaciją, kiti ją apdoroja?
Ir paskutinis klausimas: ar galima spėti, kad Jūsų aprašytuoju būdu Microsoft kompanija kuria naujus programinius produktus(paleidžia beprasmę kodų seką, kol galų gale ta seka pati nusprendžia daugiau savęs nebekopijuoti, nes sekos sąmonė nutaria, kad pasiektas norimas tobulumo lygis)?
1. Koks chemijos dėsnis ar koks materijos elementas verčia molekules save kopijuoti?
2. Ką reiškia Jūsų aiškinime sąvoka "sėkmingiau" kopijuoja? Kas tuo laiku bus tas vertintojas, kuris nuspręs?
3. Iš kur negyvoje materijoje atsiranda tikslingumas? Tikslingumas, pavyzdžiui jautrias smegenis apsaugoti ne storu nepramušamu šarvu, o labai pažeidžiamomis akimis? O ir akys per 1000 metų neišsivystė.
Jūs kalbate ir nurodote straipsnį apie RNR, bet juk kalbame apie pradžią. Beje, RNR būtų nieko verta, jei ląstelėje nebūtų mechanizmas, galintis nuskaityti tą RNR informaciją. Tai kas diferencijavo tuos procesus, panasiai, kaip kompiuteryje: vieni mechanizmai saugo informaciją, kiti ją apdoroja?
Ir paskutinis klausimas: ar galima spėti, kad Jūsų aprašytuoju būdu Microsoft kompanija kuria naujus programinius produktus(paleidžia beprasmę kodų seką, kol galų gale ta seka pati nusprendžia daugiau savęs nebekopijuoti, nes sekos sąmonė nutaria, kad pasiektas norimas tobulumo lygis)?
Na, gerbiamasis, kam tiek daug poezijos apie kompiuterių nesidauginimą. Klausimas buvo paprastas - kaip evoliucijos teorija paaiškina, kokiu būdu organizmų DNR atsirado informacija.
Tik prašyčiau moksliškai.
Kadangi evoliucionistų teiginiai man yra žinomi, tai prašyčiau nesiremti "per daug daug metų..."
Šiaip mokslas yra įrodęs, kad pagal evoliucionistų "teorijas" visiškai įmanoma, kad evoliucijos būdu galėtų atsirasti ir Boeing 747. Yra tokia tikimybė. Bėda tik ta, kad esant tokiai tikimybei dėl Žemės planetos "jauno" amžiaus (keli milijardai metų) tai neįmanoma fiziškai.
Gal nebandysite prieštarauti, kad gyvasis organizmas yra daug sudėtingesnis nei minėtas lėktuvas?
Taigi, ar realu tikėtis atsakymo apie informaciją gyvuosiuose organizmuose?
Tik prašyčiau moksliškai.
Kadangi evoliucionistų teiginiai man yra žinomi, tai prašyčiau nesiremti "per daug daug metų..."
Šiaip mokslas yra įrodęs, kad pagal evoliucionistų "teorijas" visiškai įmanoma, kad evoliucijos būdu galėtų atsirasti ir Boeing 747. Yra tokia tikimybė. Bėda tik ta, kad esant tokiai tikimybei dėl Žemės planetos "jauno" amžiaus (keli milijardai metų) tai neįmanoma fiziškai.
Gal nebandysite prieštarauti, kad gyvasis organizmas yra daug sudėtingesnis nei minėtas lėktuvas?
Taigi, ar realu tikėtis atsakymo apie informaciją gyvuosiuose organizmuose?
Vėl pasikartosiu - kompiuteriai nesidaugina, tad nėra vietos variacijai ir nėra kažkokios selekcijos. O abiogenezės hipotezių turime nemažai, tad kol kas kaišioti dievą ten, kur mokslas dar nieko tiksliai nenustatė yra kiek ankstoka (nemanau kad tamsta norėtų tikėti į tarpų dievą).
JAV mokslininkai pabrėžė evoliucijos mokymo svarbą