Daugiau nei pusės milijono amerikiečių mitybos ir sveikatos tyrimas atskleidė, kad mėsos mėgėjai beveik 30 proc. pasididina ankstyvos mirties nuo vėžio ir širdies ligos pavojų.
JAV Nacionalinio vėžio instituto (NCI) mokslininkai 1995 – 2005 m. tyrė beveik 545 000 vyrų ir moterų nuo 50 iki 71 metų amžiaus sveikatą. Per šį laikotarpį mirė 47 976 tyrime dalyvavę vyrai ir 23 279 moterys, praneša „New Scientist“.
Tyrimo išvadose sakoma, kad žmonės, dažnai vartojantys vadinamąją „raudonąją mėsą“ – veršieną, jautieną ir avieną – bei perdirbtus mėsos produktus gerokai padidina ankstyvos mirties tikimybę.
Moterys, kurios daugiausiai valgė raudonosios mėsos – vidutiniškai po 66 gramus 1000 kalorijų per dieną – savo išankstinės mirties riziką padidino 36 proc. lyginant su tomis tyrimo dalyvėmis, kurios mėsos vartojo mažiausiai (vidutiniškai 9,1 g per dieną). Panašūs rezultatai buvo gauti ir apibendrinus vyrų tyrimų duomenis: nustatyta, kad raudonoji mėsa mirtingumą vidutiniškai padidina 31 proc.
Pasak tyrimo autorių, jei daug mėsos valgę žmonės būtų riboję jos vartojimą, 11 proc. tyrime dalyvavusių vyrų ir 16 proc. moterų mirčių buvo galima išvengti.
„Tai ko gero didžiausias ir kruopščiausias man žinomas tyrimas, susiejęs mitybos įpročius ir mirtingumą, – pareiškė Š. Karolinos universiteto epidemiologas Barry Popkinas.
Tyrimo dalyviai pildė mokslininkų pateiktus klausimų lapus apie savo mitybos įpročius. Remiantis šiais duomenimis buvo sudarinėjami vadinamieji „maisto dienraščiai“. Mokslininkai taip pat fiksavo įvairius kitus mitybos ir mirtingumo priklausomybės faktorius, tarp jų tiriamųjų amžių, svorį, rūkymo „stažą“, suvartojamo maisto kiekį ir kt. Tai padidino tikimybę, kad tyrėjams pavyks atskleisti raudonosios ir perdirbtos mėsos vartojimo bei ankstyvos mirties ryšį, tačiau kartu neatmetė prielaidos, kad tokia priklausomybė gali būti aiškinama ir kitomis priežastimis, sakė tyrimui vadovavusi epidemiologė Rashmi Sinha.
Jos teigimu, mėsos vartojimo ir ankstyvosios mirties ryšys labiausiai grindžiamas padidėjusiu vėžio ir širdies ligų pavojumi. Tyrimo duomenys liudija, kad vyrai, kurie daugiausiai vartojo raudonosios mėsos, 22 proc. labiau rizikavo mirti nuo vėžio ir 27 proc. – nuo širdies ligų, lyginant su tais tiriamaisiais, kurie mėsą valgydavo rečiau.
Kepsnius mėgstančios moterys 20 proc. padidino mirties nuo vėžio pavojų ir 50 proc. labiau rizikavo mirti nuo širdies ligos, nei tos tyrimo dalyvės, kurių racione mėsa užėmė kuklesnę vietą.
Tyrimo išvadose sakoma, kad nors jo dalyviai vartojo mažiau perdirbtos mėsos produktų – dešrainių, mėsainių, dešros ir kt. – tačiau jie yra potencialiai pavojingesni, nei raudonoji mėsa. Nustatyta, kad vyrai, kurie perdirbtos mėsos produktų valgė daugiausiai, vidutiniškai 19 gramų 1000 kalorijų per dieną, ankstyvosios mirties pavojų pasididino 16 proc. lyginant su tyrimo dalyviais, vidutiniškai vartojusiais po 5 gramus tokių produktų.
„Jei per savaitę suvalgote vieną dešrainį, šiek tiek padidinate ankstyvos mirties per 10 artimiausių metų riziką“, – teigia Barry Popkinas. – Mano patarimas – nevalgykite perdirbtos mėsos ir saikingai vartokite raudonąją.“
Tačiau, pasak epidemiologo, gydytojai ir dietos specialistai tą patį kartoja jau daug metų, tad reikėtų imtis ryžtingesnių veiksmų mažinant mėsos vartojimą. Pavyzdžiui, JAV ir Europos šalių vyriausybės galėtų sumažinti dirbtinai mėsą atpiginančias subsidijas, skiriamas mėsos gamybos ūkiams.
JAV Nacionalinio vėžio instituto tyrimo duomenys skelbiami žurnale „Archives of Internal Medicine“.