Gauti stebėjimų duomenys iš Europos pietinės observatorijos (ESO) teleskopo VLT ir orbitinio teleskopo „Hubble“ leido astronomams iš Kanarų astrofizikos instituto (Instituto de Astrofísica de Canarias) ne tik pažvelgti į NGC 253 galaktiką, bet ir gana detaliai ištyrinėti jos centrinę dalį.
Adaptyvi VLT optika leido nufotografuoti NGC 253 galaktiką su tokia skyra, jog stebėtos atskiros galaktikos detalės, tarp kurių atstumas buvo ne mažesnis kaip 11 šviesmečių. Galbūt iš pirmo žvilgsnio pasiekta skyra nėra įspūdinga, bet reikia įvertinti, jog iki galaktikos yra 13 milijonų šviesmečių atstumas, o jos skersmuo siekia 70 tūkstančių šviesmečių. Kitaip tariant, pasiekta skyra astronominiu požiūriu yra milžiniškai didelė.
Spiralinė galaktika NGC 253 yra viena iš ryškiausių mūsų danguje
ESA nuotr.
Iki šiol tyrinėdami galaktikų sandaros ypatybes mokslininkai paprastai naudodavosi radioteleskopais, nes optiniai teleskopai nepajėgdavo pasiekti norimos skyros. Dabar tai pirmasis atvejis, kuomet ir įprastinei optikai pasisekė žvilgtelėti į tankų ir paslaptingą galaktikų centrą, pasislėpusį po sumine šviesos skraiste.
Taigi, stebėdami NGC 253 centrinę dalį, mokslininkai išskyrė 37 labai ryškius regionus, užimančius 1% visos galaktikos ploto. Šiuose regionuose mokslininkų manymu vyksta labai intensyvus žvaigždžių formavimosi procesas. Kiekvienoje iš šių šviesių dėmių slepiasi apie 100 tūkstančių jaunų masyvių žvaigždžių, apšviečiančių savo dulkių kokonus, iš kurių visai nesenai susiformavo.
Visu grožiu atsidengianti NGC 253 ir mokslininkų tyrinėtas centrinis jos lopinėlis
ESA nuotr.
Apie tai, jog šioje galaktikoje gimsta naujos žvaigždės, mokslininkai žinojo jau gana seniai, tačiau tai pirmasis kartas, kai jie galėjo išskirti tokias santykinai smulkias detales. Tačiau siekiant tikslinti Visatos, galaktikų ir apskritai visų žvaigždžių formavimosi teorijas, būtent toks atskirų detalių stebėjimas yra labai svarbus.
Be to, kelių stebėjimų duomenys įrodė, jog galaktikos centre slepiasi masyvi juodoji skylė, pagal parametrus labai panaši į mūsų gimtosios galaktikos juodąją skylę.
Išsamenius tyrimų duomenis ir didelės raiškos iliustracijas galima surasti ESO pranešime, o taip pat žurnale žurnale „ Monthly Notices of the Royal Astronomical Society Letters“ mokslininkų paskelbtame straipsnyje.
