Naujausia britų bei švedų mokslininkų studija parodė, kad ir genai, ir aplinkos veiksniai yra svarbūs žmogaus seksualumui.
Pasak vieno žymiausių seksualinės orientacijos tyrinėtojų ir studijos bendraautorių Qazi Rahmano, veiksniai, lemiantys žmogaus seksualumą, yra patys įvairiausi. „Studija turėtų apraminti tuos, kurie ieško vieno „gėjų geno“ ar aplinkos veiksnio, kuris padėtų „atpažinti“ homoseksualumą“, – sako mokslininkas.
Aiškindamiesi, kas labiausiai lemia seksualinę orientaciją, Karolinskos instituto mokslininkai atliko išsamų 20-47 metų neidentiškų dvynių tyrimą, rašoma mokslo naujienų portale sciencedaily.com.
Neidentiški ir identiški dvyniai paprastai tiriami siekiant išsiaiškinti, kiek tam tikram požymui įtakos turi aplinka. Priešingai nei identiškų dvynių, tik pusė neidentiškų dvynių genų yra tokie patys. Jei požymis dažniau pasikartoja tarp identiškų dvynių, tai rodo, kad genai turi dalinės įtakos.
Buvo tiriama beveik 4 tūkst. tos pačios lyties dvynių porų, kurių klausta, kiek jie iš viso yra turėję tos pačios ir priešingos lyties sekso partnerių.
Studijos rezultatai parodė, kad 35 proc. vyrų seksualinio elgesio skirtumų yra nulemti genų. Tuo metu kiti individui būdingi aplinkos veiksniai (tokie kaip visuomenės požiūris, auklėjimas ir šeima) lėmė 64 proc. seksualinio elgesio.
18 proc. moterų homoseksualumo buvo nulemta genų, apie 64 proc. – skirtingos dvynių aplinkos, 16 proc. – jų bendros aplinkos, t.y. šeimos ir pan.
Mokslininkai apibendrina, kad genų įtaka čia svarbi, bet ne esminė – vyrauja kiti aplinkos veiksniai, tarp kurių gali būti ir tokių, kurie veikia embriono vystymosi metu.
