„Google“ kompanija šį ketvirtadienį spaudos atstovams pirmą kartą pristatė kuriamos „Google Chrome“ operacinės sistemos galimybes. Prieš pat spaudos konferenciją buvo paskelbtas ir operacinės sistemos programinis kodas, kuris nuo šiol bus prieinamas atvirojo kodo bendruomenei.
Priminsime, jog naujienas apie šią naršyklę galima sekti oficialiame bloge, o išeities kodai pateikiami štai čia.
Pasak „Google“ produktų kūrimo viceprezidento Sundar‘o Pichai, vienas iš esminių motyvų „Chrome“ OS kūrime buvo greitis. Jis keletą kartų užsiminė apie tai, kad „Google“ siekia darbą su kompiuteriu padaryti panašesnį į televizijos žiūrėjimą, kai užtenka paspausti mygtuką ir po kelių sekundžių jau viskas veikia. Tai buvo pademonstruota pristatymo metu, kuomet „Eee PC netbook“ interneto kompiuteryje „Chrome“ OS startavo bemaž akimirksniu.
Tačiau tai nebus įprasta operacinė sistema. „Chrome“ operacine sistema visų pirma taikomasi į interneto kompiuterius (angl. netbooks) ir sąlyginai naują įrenginių klasę – mobiliąsias planšetes (angl. mobile tablets). Šių tipų įrenginiai apjungia naudojimosi telefonu paprastumą ir greitį su didesnėmis nešiojamo kompiuterio suteikiamomis galimybėmis.
Todėl operacinė sistema sukurta taip, kad visos programos atveriamos interneto naršyklės lange, o vartotojo duomenys, dokumentai ir kita informacija saugoma ne vietiniame kietajame diske, o „Google“ serveryje, kuris prieinamas per internetą. „Google” žada, kad visi duomenys bus itin saugūs – tai, kompanijos nuomone, bus pagrindinis sistemos akcentas.
Ši operacinė sistema neleis programų įdiegti lokaliai, taip pat neleis daryti pakeitimus pačioje operacinėje sistemoje, kadangi pagrindinis įrenginio disko turinys bus skirtas tik skaitymui. Vartotojo duomenys bus automatiškai sinchronizuojami su nuotoliniu serveriu. Be to, operacinė sistema nuolat atsinaujins. Visi vartotojo duomenys „Chrome“ OS palaikančiuose įrenginiuose bus šifruojami, taigi, praradus įrenginį, duomenimis niekas negalės pasinaudoti. Įsigijus naują kompiuterį, galima be rūpesčių tęsti veiklą, kadangi duomenys bus atkuriami iš nuotoliniame serveryje esančių atsarginių kopijų.
Dar viena apsaugos priemonė – tam tikras operacinės sistemos įkrovos procesas, suteikiantis programinio kodo porcijoms šifravimo žymes. Šios žymės bus tikrinamos prieš leidžiant vykdyti sistemos modulius. Radus neatitikimus bus automatiškai atsisiunčiama atitinkamas pranešimas ir ištaisomi pažeidimai.
„Chrome“ OS veiks eilėje etaloninių įrenginių, kurie bus kuriami ir pardavinėjami originalios įrangos gamintojų (angl. OEM). Pastaruoju metu „Google“ bendradarbiauja su gamintojais, kad nustatytų, kokie įrangos komponentai turės būti palaikomi. Tad nors operacinė sistema yra nemokama, tačiau vartotojai jos dar negali parsisiųsti ir įdiegti. Jeigu kompanijos politika nesikeis, tuomet norint išbandyti sistemą, reikės įsigyti kompiuterį su jau įdiegta „Chrome OS”. Tiesa, svetainė „GDGT” jau siūlo išbandyti „Chrome OS” virtualiame kompiuteryje. Kaip tą padaryti, galite peržiūrėti instrukcijas.
„Chrome OS” branduolys – operacinė sistema „Linux”, tačiau išvaizda labai panaši į naršyklės „Chome”. Kiekviena šioje sistemoje veikianti programa yra savotiškas internetinis projektas. Vartotojui nereikia tokių programų nei įdiegti, nei kitaip jomis rūpintis. OS sąsaja susideda iš trijų tipų rodinių: langų, kortelių ir skydelių. Turinys atvaizduojamas lange esančiose dviejų tipų kortelėse. Programų kortelės leidžia greitai pasiekti dažniausiai naudojamas internetines programas ir yra rodomos kairėje kortelių juostos pusėje, o interneto puslapiai atveriami puslapių kortelėse, panašiai, kaip daugumoje šiuolaikinių naršyklių. Korteles galima perkelti iš vieno lango į kitą pertempiant ir taip sugrupuojant jas norimu būdu.
