NASA gama spindulių diapazono kosminiu teleskopu „Fermi Gamma-ray Space Telescope“ užfiksavo ilgiausiai trukusį ir energingiausią per visą stebėjimų istoriją Saulės žybsnį.
Žybsnio metu Saulė kosminėn erdvėn pasiuntė tokį kiekį gama spindulių, jog gama diapazone tapo ryškiausiu dangaus skliauto objektu.
Išanalizavus duomenis, paaiškėjo, jog kovo 7 d. įvykęs rekordiškai galingas per pastaruosius penkerius metus Saulės žybsnis, apie kurį rašėme, buvo absoliutus rekordininkas pagal pliūpsnio trukmę bei išspinduliuotos energijos kiekį. Žybsnio metu Saulė kosminėn erdvėn pasiuntė tiek gama spindulių (jie savo energija pranoksta net ir rentgeno spindulius), jog gama diapazone tapo ryškiausiu dangaus objektu. Be to, gigantiškas X5,4 kategorijos žybsnis kovo 7 d. yra ir galingiausias, kokį tik yra „matęs“ teleskopo „Fermi“ instrumentas „Large Area Telescope" (LAT).
„Per patį žybsnio piką, LAT detektorius pasiekė gama spinduliai, kurie regimosios šviesos spindulius energijos kiekiu pranoko apie 2 mlrd. kartų, – žurnalistams 220-ajame Amerikos astronomų draugijos suvažiavime Ančoreidže (Aliaska, JAV) pasakojo Stenfordo universiteto (Kalifornija, JAV) astrofizikas Nikolia Omodėjus (Nicola Omodei). – Kitaip tariant, žybsnio galia siekė apie 4 mlrd. elektronvoltų. Tad šis žybsnis išspinduliuotos šviesos energijos aspektu yra rekordinis – iki šiol tokio dar nėra pavykę užfiksuoti. Be to, gama spindulių srautas buvo 1 tūkst. kartų intensyvesnis už įprastinį Saulės spindulių srautą.“
Kovo 7-osios žybsnis rekordinis ir savo trukme. „Fermi“ kosminė rentgeno spindulių observatorija rentgeno spindulius registravo apie 20 valandų. Tai yra 2,5 karto ilgiau už ankstesnį rekordiškai ilgai trukusį žybsnį.
Žybsnių ir kitų plazmos išmetimo į kosmosą procesų metu gama spinduliai generuojami įgreitinus energingąsias daleles – šios susiduria su Saulės atmosferoje ir regimajame paviršiuje esančiomis medžiagos dalelėmis. Tokios protonų sąveikos produktas – trumpaamžės subatominės dalelės pionai, kurie skildami išspinduliuoja gama spindulius. Gama spinduliuotę generuoja ir įgreitinti elektronai, susidūrę su protonais ar atomų branduoliais.
„Fermi LAT“ teleskopas visą dangaus skliautą nuskenuoja kas tris valandas ir jame ieško gama spindulių šaltinių, kurių energija – nuo 20 mln. elektronvoltų iki 300 mlrd. elektronvoltų. Priminsime, jog kovo 7 d. žybsnis siekė 4 mlrd. elektronvoltų, tačiau vis tiek tądien tapo ryškiausiu dangaus objektu gama diapazone.
Kitas „Fermi“ teleskopo instrumentas – „Gamma-ray Burst Monitor“ (GBM) – visą dangų (išskyrus zonas, kurias dengia Žemė) stebi ir registruoja kiekvieną akimirką. GBM registruoja šviesą, kurios energija – nuo 8 tūkst. iki 40 mln. elektronvoltų.
