Po kelerių metų elektros energiją 250 000 Kalifornijos (JAV) namų gyventojams tieks kosminės saulės elektrinės. 4 ar 5 geostacionarūs palydovai su saulės fotoelementų masyvais sukauptą energiją „transliuos“ į antžeminės stoties Kalifornijoje antenas.
Atsinaujinančių resursų energetika žengia į kosmosą: JAV bendrovė „Solaren Corp.“ pranešė pasirašiusi sutartį su didžiausia Kalifornijos valstijos energetikos bendrove „Pacific Gas & Electric“ dėl 200 MW kosmose pagamintos elektros energijos pirkimo. Planuojama, kad „Solaren“ kuriamas orbitinių saulės jėgainių kompleksas pradės veikti 2016 metais. Bendrovės atstovų teigimu, ši sistema galės gaminti nuo 1,2 iki 4,8 gigavatų elektros energijos, kurios kaina atitiks kitų atsinaujinančių energijos jėgainių pagamintos elektros kainą, skelbia „Physorg.com“.
Pagal sutartį „Solaren“ kosminės saulės elektrinės energiją tieks maždaug 250 000 Fresno apygardos Kalifornijoje namų. Skirtingai nei antžeminės saulės elektrinės, „Solaren“ palydovai energiją gamins ne tik dieną, bet ir naktį, be to, jiems jokios įtakos neturės debesuotas oras.
Per artimiausius 7 metus vakarinėje Fresno apygardos dalyje, krūmynais apaugusiame kelių kvadratinių kilometrų nedirbamos žemės plote bus pastatyta iš kosmoso spinduliuojamos energijos priėmimo stotis, kurioje palydovų sukaupta elektromagnetinė energija bus verčiama elektra.
Pasak buvusio aerokosminės pramonės inžinieriaus Gary Spirnako, dabar vadovaujančio „Solaren Corp.“ bendrovei, nors kai kam toks sumanymas gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos siužetas, ši verslo idėja yra visiškai reali. Į daugiau nei 35 000 kilometrų aukščio geostacionarią orbitą virš pusiaujo iškelti 4 arba 5 „Solaren“ palydovai suformuos kelių kilometrų skersmens fotoelementų masyvus, kurie kaups saulės energiją ir transformuos ją į radijo bangas. Po to elektromagnetinė energija bus perduodama į antžeminės stoties Kalifornijoje antenas. Stotis šią energiją pavers elektra ir perduos ją į „Pacific Gas & Electric“ elektros perdavimo tinklą.
Kadangi radijo bangų spindulys bus nukreiptas į didelio ploto teritoriją, jis nekels pavojaus nei žmonės, nei gyvajai gamtai, nei orlaiviams ar komunikacijų sistemoms, teigia „Solaren“ inžinieriai.
Už priėmimo stoties ribų elektromagnetinės spinduliuotės efektas esą bus net mažesnis už mobiliojo ryšio tinklo poveikį. Kadangi saulės energiją surenkantys palydovai kybos virš pusiaujo, į šiaurę nukreiptas jų signalas bus ovalo formos. Jei kartais signalas „nukryptų“, palydovuose įrengta apsaugos sistema nutrauks jo perdavimą į priėmimo stotį.
Pasak G. Spirnako, viso elektros gamybos kosmose projekto vertė kiek viršija 2 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė esą jau užsitikrino projekto vykdymui reikalingą pradinį kapitalą, tačiau disponuojamos lėšos ir privatūs investuotojai neatskleidžiami.
Saulės energijos surinkimo kosmose ir perdavimo į Žemę idėją JAV mokslininkas Peteris Glaseris pasiūlė dar 1968 m. 2007 m. Pentagono Nacionalinio saugumo kosminio biuro (National Security Space Office) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad vieno kilometro pločio juosta geosinchroninėje Žemės orbitoje per vienerius metus „prateka“ toks Saulės energijos srautas, kuris beveik atitinka energijos kiekį, kokį būtų galima išgauti iš visų šiuo metu žinomų naftos resursų.
