Naujausi tyrimai prognozuoja, kad aktyviausi „El Ninjo“ (isp. El Niño) reiškiniai greitai gali pradėti reikštis kas 10, o ne kas 20 metų, kaip pasitaikydavo anksčiau. Dėl to kaltas vis šiltėjantis vanduo Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje.
„El Ninjo“ yra šiltoji Ramiojo vandenyno ilgalaikio klimato ciklo fazė. Šis reiškinys įvyksta dėl besikeičiančios vėjo krypties. Dėl jo paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus. Šis šiltesnio vandens persiskirstymas sukelia atmosferos cirkuliacijos pokyčius, kurie lemia pasikartojančias audras bei liūtis visame pasaulyje.
„El Ninjo“ ekstremumų metu jūros paviršius tampa šiltesnis (siekia apie 28 laipsnius šilumos). Todėl paprastai šaltesnėje ir sausesnėje rytų pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje bent 0,8 laipsnio ar dar didesnis atšilimas gali turėti pražūtingų pasekmių.
Australijos klimatologijos specialistai pabandė nuspėti šiltėjančio klimato poveikį „El Ninjo“ reiškiniui, tačiau visi jų modeliai rodo skirtingus rezultatus. Siekdamas geriau įvertinti šylančio klimato poveikį, tyrimo vadovas Wenju Cai su tarptautine klimatologų grupe įtraukė daugiau tiriamų faktorių. Jie išbandė 20 šį reiškinį simuliuojančių klimato modelių ir apibūdino ne vien tik jūros paviršiaus temperatūros parodymus, bet ir kiekvieną kritulių kiekio padidėjimą dešimčia kartų.
Žurnale „Nature Climate Change“ paskelbti rezultatai rodo, kad šiuo metu „El Ninjo“ ekstremumai, pasireiškiantys kas 20 metų, ateityje dėl temperatūros didėjimo gali pasikartoti kas 10 metų. Numatoma, kad tai įvyks jau per artimiausius 100 metų.
Nors padažnėjęs srovių apsikeitimas gali būti naudingas sausrų kamuojamai vakarinei Šiaurės Amerikos pakrantei, tačiau papildomi kritulių kiekiai gali turėti pražūtingų pasekmių visame pasaulyje.
Pastarųjų „El Ninjo“ ekstremumų metu Australija ir Indonezija patyrė niokojančias sausras ir gaisrus, o Ekvadoras bei Peru – katastrofiškus potvynius. 1997-1998 m. materiali žala viršijo 35 mlrd. JAV dolerių, žuvo daugiau nei 23 000 žmonių visame pasaulyje.
