Kai nuo Ramiojo vandenyno atslenka tankus rūkas, ant kalno šlaito netoli Limos (Peru) įrengti specialūs tinklai surenka smulkius drėgmės lašelius ir taip užtikrina gyvybiškai būtino vandens tiekimą teritorijai, kuri per metus gauna vos pusantro centimetro kritulių.
Tinklai pakabinti statmenai vyraujančių vėjų krypčiai. Būtent šie vėjai atpučia rūką į grubaus pinto plastikinio audinio tinklą. Iš čia rūko vandens lašai sukrenta į latakus, kuriais vanduo nuteka į drėgmės surinkimo rezervuarus.
A. Lummerich nuotr.
Tinklus suprojektavo vokiečių gamtosaugininkai Kai‘us Tiedemannas ir Anne Lummerich. Jie nuo 2006 metų padeda 16 km į pietus nuo Limos nutolusiam Bellavista kaimui surinkti tūkstančius litrų vandens per dieną. Pagrindinis vandens surinkimo sezonas - ūkanotieji vietinės žiemos mėnesiai, pradedant birželiu ir baigiant lapkričiu.
Tiedemannas ir Lummerich padėjo Bellavista gyventojams pasodinti 800 kazuarinių šeimos medžių, kurių laistymui panaudojamas tinklais surinktas vanduo. Jauni medžiai taip pat veikia kaip natūralios rūko gaudyklės - jų šakos siurbia drėgmę iš oro, ir taip padeda aprūpinti drėgme gretimus medžius. Tarp augalų driekiasi kanalas, kuriuo nuteka medžių sukauptas rūko vanduo. Kanalų šlaitams sutvirtinti panaudotos įvairios statybinių šiukšlių nuolaužos.
Nuo medžių šakų ir tinklų lašantis vanduo surenkamas piltuvėliais. Neįtikėtina, tačiau tokiu vandens surinkimo metodu dykumose ir kitose sausose vietose gyvenančių žmonių bendruomenės pradėjo naudotis dar prieš 2000 metų - deja, daug kas jau spėjo tai užmiršti. Prieš įrengiant rūko gaudykles, Bellavista gyventojai pasikliovė sunkvežimiais atvežamo vandens ištekliais. Už juos vietiniams dažnai tekdavo mokėti dešimteriopai daugiau, lyginant su vos kiek žemiau šlaito gyvenančiais žmonėmis, kurie naudojasi komunaliniu vandentiekiu.
Rūko gaudyklę aplinkosaugininkai pavadino „Eifeliu“ („Eiffel“). Įžymųjį Prancūzijos bokštą šis įrenginys primena savo metalinėmis konstrukcijomis. Pačiomis ūkanočiausiomis dienomis jo pakanka norint surinkti 2500 litrų vandens per dieną. „Kai pradeda tekėti rūko vanduo, tai primena stebuklą. Tarsi kažkas atsuka vandens čiaupą“, - sako Lummerich.
Konstruodami rūko gaudykles Bellavista gyventojai dirbo net sekmadieniais. Jiems teko stačiais kalnų šlaitais gabenti plytas ir sunkius smėlio maišus iki pat savo gyvenvietės. Plytos ir smėlis stabilizuoja rūką gaudančius tinklus. „Mes taip pernešėme 1800 plytų“, - pasakoja Tiedemannas. Maišais perneštas smėlis iš viso sudarė dešimtį tonų.
Nors dideliu mastu rūko surinkimas nėra praktiškas, mažose bendruomenėse, tokiose kaip Bellavista - kur vandens negalima gauti iš elementariausių šulinių, lietas ar upių - toks metodas gali gelbėti žmones ne tik nuo didžiulių vandens kainų, bet ir padėti apsaugoti gyvybes.
