Jei prieš keletą metų juokavome, kad pasaulinis atšilimas žmonėms galbūt visai patiktų, nes gyventume šilčiau, dabar darosi nebejuokinga. Žemdirbius vargina nuolatinės sausros, drastiškai kyla karščio aukų bei gamtos kataklizmų skaičius.
Situacija nuolat blogėja
Šių metų gegužę anglies dioksido (CO2) kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 mln. dalių (ppm). Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 mlrd. tonų anglies dioksido. Mokslininkų duomenimis, pastarąjį kartą toks didelis CO2 kiekis atmosferoje buvo prieš keletą milijonų metų.
Manoma, kad dabartiniai gamtos „pasispardymai“ – vis dažnesnės ir stipresnės stichinės gamtos katastrofos – tai tik klimato atšilimo sukeltų nelaimių pradžia. Tikrosios bėdos prasidės, kai dėl šylančios atmosferos ištirps ledynai ir užlies dalį žemynų bei salų. Gyvenamos žemės sumažėjimą lydės dar dažnesnės ir stipresnės stichijos – išnykus vandenyno srovėms, vietomis gali smarkiai atšalti, didės dykumos, plėsis teritorijos, kuriose siautės šilto klimato šalims būdingos ligos. Net dabar sustabdžius klimato atšilimą lemiančio anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, dabartinės klimato taršos pasekmes jaustume dar kelis šimtmečius. Tačiau situacija toliau blogėja ir tai planetai gresia katastrofa.
Daugumos tyrėjų nuomone, jeigu išmetamo CO2 kiekis nebus sumažintas artimiausiu metu, padariniai žmonijos civilizacijai bus pražūtingi.
Išeitis - CO2 saugyklos
Siekdamos sumažinti neigiamus į atmosferą išmetamo CO2 padarinius, išsivysčiusios šalys imasi įvairių veiksmų: apkomestintas CO2 išmetimas, skatinama atsinaujinanti energija, gaminami vis taupesni prietaisai.
Imamasi ir stambių investicinių projektų, užtikrinančių greitesnį efektą. Viena iš visuotinai pripažintų, tačiau itin brangių, CO2 mažinimo alternatyvų yra CO2 saugojimas požeminėse ertmėse. Ši technologija šiuo metu yra vienas iš efektyviausių būdų sukurti energijos gavyboje uždarą ciklą, kuomet gamtinių dujų, naftos ar akmens anglies forma išgautas CO2 yra grąžinamas į Žemės gelmes.
Tokios saugyklos jau veikia Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Afrikoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, kitose šalyse. Jos yra įrengiamos natūraliose ertmėse, iš kurių, prieš talpinant jose CO2, buvo išsiurbta nafta arba dujos. Šiai temai skirta net speciali Europos Sąjungos CO2 geologinio saugojimo direktyva.
Galime prisidėti ir patys
Nors žmogaus galios mažinant klimato atšilimą yra labai ribotos, vis dėlto net ir mažiausios pastangos gali padėti stabilizuoti situaciją. Vienas didžiausių taršos ir CO2 šaltinių – elektros ir šilumos elektrinės, kūrenamos iškastiniu kuru. Norint mažinti CO2 išmetimą, pirmiausia būtina pradėti taupiai vartoti elektros energiją.
Taupyti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nebūtina ko nors atsisakyti ar vaikščioti patamsyje. Daugelis taupymo būdų leis mums jaustis ir gyventi taip pat patogiai, o tuo pačiu sutaupysime pinigų, kuriuos galėsime išleisti daug malonesniems reikalams, nei sąskaitoms apmokėti.
Pakanka vien teisingų elektros prietaisų naudojimo įpročių, kad sumažintumėte kas mėnesį už elektrą mokamų pinigų sumą iki 20 proc. ar net daugiau.
Svarbiausia – elementarus taupymas
Daugiausiai elektros suvartoja elektrinės viryklės, todėl racionalu maistui gaminti naudoti alternatyvius prietaisus – elektrinius virdulius, skrudintuvus, sumuštinių keptuves ir kt. Gaminant virykle, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nelygus puodo ar keptuvės dugnas gali padidinti elektros išeikvojimą iki 60 proc., o gaminimas uždengtuose induose – sumažinti iki 40 proc. Taip pat verta išjungti prietaiso kaitvietę likus kelioms minutėms iki gaminimo pabaigos, kadangi įkaitusi vieta tebeskleidžia šilumą, o elektros energijos eikvojimas sustabdomas.
Renkantis šaldytuvą ar šaldiklį, reikėtų atkreipti dėmesį į prietaiso efektyvumo ženklinimą. A+ ir A++ simboliais pažymėti energiją taupantys prietaisai gali padėti per pusę sumažinti atitinkamą elektros sąskaitos dalį. Naudojantis senu šaldytuvu ar šaldikliu, reikia neleisti sienelėms pasidengti šerkšnu (3 – 5 mm storio ledo sluoksnis padidina prietaiso energijos suvartojimą net 30 proc.), nedėti į šaldytuvą šiltų produktų, nestatyti įrenginio saulės apšviestoje vietoje ir laikyti jį sandariai uždarytą.
Vidutiniškai apie 15 proc. visos namuose sunaudojamos elektros energijos tenka apšvietimui. Kaitrines lemputes pakeitus į elektrą taupančias, šį kiekį galima sumažinti 4 – 5 kartus. Nors pastarosios yra brangesnės, tačiau dėl ilgesnio darbo laiko ir energijos taupumo, visuomet atsiperka su kaupu. Net pasikeitus lemputes, svarbu apšvietimą išjungti, kai patalpoje nėra žmonių. Populiarus mitas, kad įjungiant ar išjungiant apšvietimą sunaudojama daugiau energijos – netiesa.
Atsakingas vartojimas taip pat apima tokius elementarius sprendimus kaip prietaisų išjungimą iš elektros tinklo vietoj įpročio palikti budėjimo režime, skalbimo mašinos ir indaplovės naudojimą pilnai užpildžius skalbiniais ir indais, visų drabužių lyginimą tuo pačiu metu.
Renkantis kompiuterį ir su juo susijusią įrangą, siūloma pirkti nešiojamą kompiuterį (sunaudoja iki 90 proc. mažiau elektros energijos nei stacionarus) ir „Energy star“ ženklu pažymėtus prietaisus, kurie yra taupūs ir draugiški aplinkai. Racionaliai vartojant elektros energiją, yra kuriama tiesioginė nauda sau, parodomas rūpestis gamtos išsaugojimu ir CO2 mažinimu.
Ar žinote, kad:
• 3 mm storio šerkšnas šaldiklyje padidina šaldytuvo suvartojamos energijos kiekį 30 proc.; • 5 budėjimo režime palikti elektros prietaisai suvartoja tiek pat energijos, kiek įjungta 60 W lemputė; • skalbyklė ir indaplovė 80–90 proc. elektros energijos suvartoja vien vandeniui pašildyti. Nemažai elektros sutaupyti galima nustačius žemesnę vandens temperatūrą; • užvirdami vandenį, uždengtame puode sutaupome apie 40 proc. energijos; • išjungę 5 lemputes, kai jų šviesa nebūtina, per metus galime sutaupyti net apie 200 litų; • A+ arba A++ klasės buities prietaisai suvartoja iki 60 proc. mažiau energijos; • rašalinis spausdintuvas suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos, nei lazerinis.
