Brachiozaurai – vieni iš pačių didžiausių gyvūnų, kada nors gyvenusių sausumoje, svėrė nuo 30 iki 80 tonų.
Taigi svėrė praktiškai daugiau nei dauguma šiuolaikinių tankų. Paskutinė paleontologų teorija šiek tiek paaiškina, kodėl brachiozaurai buvo tokie dideli.
Visų pirma, nemanoma, jog tokie gigantiški gyvūnai tapo evoliucijos „klaida“ – pasaulyje brachiozaurai atsirado prieš 210 mln. metų ir išnyko tik po 100 mln. metų. O jei tai nebuvo klaida, vadinasi kažkokios priežastys paskatino juos užaugti iki 40 metrų ilgio ir beveik 17 metrų aukščio.
Vieną iš galimų priežasčių neseniai pateikė Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkas P. Martinas Sanderis kartu su kolega Marcusu Claussu iš Ciuricho universiteto (Šveicarija).
Jų nuomone, brachiozaurai, skirtingai nei kiti žolėdžiai dinozaurai, maitinosi nekramtytu maistu. Būtent ši nedidelė „smulkmena“ ir lėmė tokį didelį ūgį.
Maisto kramtymas yra pradinis jo virškinimo etapas – susmulkintas ir sumaišytas su seilėmis jis lengviau apdorojamas skrandyje. Tuomet skrandis gauna mažesnį krūvį, tačiau gyvūnas privalo turėti išvystytą žandikaulių sistemą.
Tuo tarpu brachiozaurai turėjo ypatingai atsparų skrandį, į kurį be problemų „suversdavo“ pakankamai įspūdingus kiekius nekramtyto žalio maisto.
Taigi brachiozaurams nereikėjo didelių žandikaulių. Dėl to sumažėjo visa kaukolės apimtis ir gyvūnų kaklas galėjo išaugti pakankamai ilgas. Tai jiems padėjo nesunkiai prieiti prie pačių sultingiausių ir energetine prasme geriausių lapų ir vaisių. Energetiškai turtingas maistas paskatino gyvūnus dar „ūgtelėti“.
Anot mokslininkų, būtent taip bėgant metams po Žemę ėmė vaikščioti tikri žolėdžiai gigantai.
