Neseniai Nevos žiotyse sugautas ryklys, o Helgos upėje Švedijoje – delfinas tik patvirtina niūriausius ekologų perspėjimus. Baltijos jūra vis sparčiau virsta ežeru: mažėja jos druskingumas, povandeninės srovės keičia kryptį, vanduo vis labiau šyla.
Tai, kad pavasarį visą Baltijos jūrą perplaukė iš pietinės Šiaurės jūros dalies į ją patekęs ryklys, ekologų teigimu įrodo, kad Baltijos jūroje smarkiai pakilo vandens temperatūra, nes priešingu atveju ryklys būtų nudvėsęs dar pasiaukelėje, remdamasi Latvijos aplinkos apsaugos ministro patarėju Alviu Birkovu rašo „Delfi.lv“. A. Birkovas neseniai grįžo iš Švedijoje vykusios Baltijos šalių žvejų asociacijų ir federacijų Konsultacinės tarybos konferencijos, kurioje mokslininkai Baltijai pranašavo liūdną ateitį. Jų pateikti faktai, nustatyti per daugelį metų vykdomus monitoringus ir tyrimus, liudija, kad mūsų jūra labai stipriai ir sparčiai keičiasi.
Anot A. Birkovo, nors Baltija niekad nebuvo itin sūri, dabar savo biologiniais ir hidrologiniais parametrais ji vis labiau panašėja į ežerą. Mokslininkai nustatė, kad Baltijos jūros srovės šiuo metu ne tik keičia kryptį, bet ir silpnėja, o tai reiškia, kad jos nebegali aktyviai maišyti vandens gilesnėse vietose, kur labiausiai koncentruojasi druska. Vandens druskingumą jūroje paprastai išlygina povandeninių srovių rožė, bet silpstant srovėms vis sunkiau permaišti didelę vandens masę.
Didėjant anksčiau labai šaltų srovių temperatūrai aktyvizuojasi fosforinės nuosėdos – vandeniui šylant jos kyla nuo dugno ir dar labiau didina jūros vandens temperatūrą. Mokslininkai konstatavo, kad dėl to deguonies lygis Baltijoje artėja prie kritiško. Keičiasi jūros augmenija, o tai savo ruožtu skatina naujus ekosistemos pokyčius.
Švedijos mokslininkų teigimu neigiamą įtaką daro ir visame Baltijos regione šylantys vidiniai vandens telkiniai. Ežerai ir į jūrą įtekančios upės senka, juose silpnėja povandeninės srovės, o tai reiškia, kad blogėja vandens apykaita. Senkant upėms, silpnėjant srovėms ir didėjant vandens temperatūrai gėlavandenės žuvys traukia prie jūros ieškodamos tariamai geresnių gyvavimo sąlygų. Konferencijoje dalyvavę švedų ekologai pranešė, kad Baltijos jūroje prie Skandinavijos krantų jau pagaunami gėlavandeniai upėtakiai - normaliomis sąlygomis tai neįmanomas dalykas.
Mokslininkų teigimu keičiantis gyvenamajai aplinkai vienos žuvys nyksta, nes sąlygos jūroje ir upėse skiriasi, o kitos pradeda prisitaikyti ir mutuoja – su kiekviena karta vis labiau. Švedijoje jau pagaunamos žuvys su nebūdinga žvynų spalva, keistomis žiaunomis ir galvomis, netipiškais plaukmenimis.
