„Hubble“ kosminis teleskopas padėjo mokslininkams įminti šių metų pradžioje pasirodžiusios kryžiaus formos kometos mįslę.
2010 m. sausio 6 d. JAV astronomų, ieškančių Žemės kaimynystėje skriejančių asteroidų, grupė LINERAR (Lincoln Near-Earth Asteroid Research) 1 metro skersmens židinio teleskopu užfiksavo į kometą panašų objektą, kuriam buvo suteiktas indeksas P/2010 A2. Šis dangaus kūnas turėjo kometai būdingą uodegą, tačiau astronomams pasirodė keistas.
Juos nustebino kometoms neįprasta P/2010 A2 orbita. Skaičiavimai atskleidė, kad jos perihelis – mažiausiai nuo Saulės nutolęs orbitos taškas – yra 2 astronominiai vienetai (AV, atstumas nuo Saulės iki Žemės). Afelis – tolimiausias orbitos taškas – yra už 2,6 AV.
Tai reiškia, kad objektas visą laiką skrieja vidinėje vadinamosios užšalimo srities dalyje. Tai sąlyginė riba už 2,7 astronominių vienetų nuo Saulės, už kurios yra įmanoma vandens ledo kondensacija. Tad mokslininkams dar reiškės išsiaiškinti, kaip galėjo susiformuoti ilgą laiką vidinėje šios srities dalyje skriejanti P/2010 A2 kometa.
P/2010 A2 objektą sausio 25 ir 29 dienomis stebėjo ir „Hubble“ kosminis teleskopas. Jis padarė didelės raiškos kometos branduolio nuotraukas. Jos mokslininkams pateikė dar vieną staigmeną.
P/2010 A2 stebėjimai. NASA nuotr.
Paaiškėjo, kad prie 140 metrų skersmens kometos branduolio yra keistos formos struktūra, o kometos uodegoje nematyti jokių išmetamų dujų požymių. Kometų su kryžiaus arba kalavijo pavidalo branduoliu astronomams dar niekad nepasitaikė aptikti, nors Viduramžių kronikose reguliariai pasirodydavo pranešimų apie danguje pastebėtas kryžiaus formos kometas.
Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad tokios neįprastos išvaizdos kometa „Hubble“ teleskopo buvo užfiksuota visiškai atsitiktinai: esą teleskopas tuo pat metu užregistravo jo regėjimo lauke įvykusį dviejų asteroidų susidūrimą. Būtent dėl to esą trumpam buvo susidaręs „Hubble“ užfiksuotas keistas objektas.
Dabar JAV ir Nyderlandų mokslininkai, išanalizavę „Hubble“ teleskopo fotokameros „Wide Field Camera 3“ šių metų sausio – gegužės mėnesiais užfiksuotus ir į Žemę perduotus P/2010 A2 atvaizdus, priėjo išvadą, kad greičiausiai kosminiam teleskopui pavyko užfiksuoti dviejų asteroidų susidūrimą, praneša „Space.com“. Vienas iš jų buvo 3 – 5 metrų skersmens, o kitas – apie 120 m. Abiem maždaug 18 000 km/h greičiu lekiantiems asteroidams susidūrus įvyko sprogimas, kurio galia prilygo nedideliam atominiam užtaisui, teigia „Hubble“ atliktų stebėjimų programos vadovas, Kalifornijos universiteto Los Andžele astronomas Davidas Jewittas.
Astronomų manymu šis susidūrimas galėjo įvykti 2009 m. vasario arba kovo mėnesį. Po smūgio susidarė nuolaužų ir dulkių debesis, kurio dalelių dydis siekia nuo 1 mm iki 2,5 centimetro. Neįprastos kryžiaus formos struktūros susidarymą P/2010 A2 uodegos pradžioje, pasak astronomų, galėjo lemti nesimetriška abiejų asteroidų forma.
JAV ir Nyderlandų mokslininkų straipsnį apie šį neįprastos formos kosminio objekto stebėjimą paskelbė žurnalas „Nature“, sakoma pranešime.
Šiame NASA vaizdo siužete – P/2010 A2 orbitos vizualizacija.
