Viduržemio jūros gelmėse mokslininkai atrado pirmuosius daugialąsčius gyvūnus, gyvenančius be deguonies.
Anksčiau giliai po vandeniu ar po žeme atrasta daugybė be deguonies gyvenančių vienaląsčių organizmų. Tačiau mokslininkams iki šiol nepavyko atrasti be deguonies išgyventi sugebančių daugialąsčių organizmų. Pavyzdžiui, vamzdeliniams kirminams, gyvenantiems netoli hidroterminių angų, būtinas išskaidytas deguonis.
Pastarąjį dešimtmetį mokslininkas Roberto Danovaro iš Marche Politechnikos universiteto Italijoje ir jo kolegos surengė tris ekspedicijas pietinėje Graikijos pakrantėje. Jie ieškojo gyvybės ženklų purvo mėginiuose, paimtuose iš Viduržemio jūroje, daugiau kaip 3 250 metrų gylyje esančių ypač druskingų daubų. Šiose daubose visiškai nėra deguonies, o sulfidų kiekis jose siekia nuodingą lygį, rašo LiveScience.com.
Tokioje ekstremalioje aplinkoje mokslininkai tikėjosi rasti tik virusų, bakterijų ir kitų mikrobų. Tokiose nuosėdose anksčiau aptikta „daugialąsčių organizmų liekanų, tačiau manyta, kad jie ten nusėdo atkeliavę iš aukštesniųjų, deguonies pripildytų vandens sluoksnių“, aiškino R. Donavaro.
„Tačiau savo tyrimo metu pavyko aptikti tokių gyvų organizmų. Kai kuriuose taip pat buvo kiaušinėlių“, – pridūrė jis.
Šie gyvūnai, kurių dydis mažiau nei 1 milimetras, panašūs į medūzą, augančią iš kūgiškos kriauklės.
Elektroniniu mikroskopu nustatyta, kad šie organizmai neturi mitochondrijos, mūsų ląstelėse esančių dalelių, kurios, be kitų funkcijų, iš deguonies gamina energiją. Vietoj to, juose rasta daug organoidų, primenančių hidrogenosomas – anaerobinę mitochondrijos formą – kurių anksčiau aptikta vienaląsčiuose organizmuose, gyvenančių bedeguonėje aplinkoje.
Mokslininkai pažymi, kad šie gyvūnai gali suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip atrodė gyvybė prieš pakylant deguonies lygiui vandenynų gelmėse ir prieš pasirodant pirmiesiems dideliems gyvūnams maždaug prieš 550–600 mln. metų.
