Italų archeologas Matteo Borrinis, pernai iškasęs „Venecijos vampyrės“ palaikus, mano įminęs Viduramžių legendų apie vampyrus kilmės paslaptį.
2009 m. kasinėdamas Lazzaretto Nuovo saloje Venecijoje esančią masinę kapavietę, kurioje Viduramžiais buvo laidojamos maro aukos, Florencijos universiteto archeologas Matteo Borrinis aptiko moters skeletą. Jos burnoje buvo įdėta nedidelė plyta.
Pasak archeologo, šis atradimas svarbus tuo, kad pavyko rasti iki šiol seniausią kapą, liudijantį apie atliktas apsisaugojimo nuo vampyrų apeigas.
„Venecijos vampyrės“, aptiktos kasinėjant Lazzaretto Nuovo saloje esančią masinę kapavietę, nuotrauka. „Scanpix“ nuotr.
Minėtose kapinėse buvo laidojami nuo 1576 metais Venecijoje kilusio maro mirę žmonės. Tais laikais, pasak mokslininkų, daugelis tikėjo, kad marą platina vampyrai, kurie, užuot gėrę žmonių kraują, ligą platino kramtydami savo įkapes. Todėl duobkasiai, laidodami tariamus vampyrus, į jų burnas įdėdavo po plytą, kad sutrukdytų jiems tai daryti.
Manoma, kad tikėjimą vampyrų egzistavimu Viduramžiais skatino iš kai kurių mirusiųjų burnos prasisunkęs kraujas. Dabar M. Borrinis teigia suformulavęs teoriją, galinčią paaiškinti legendų apie vampyrus kilmę, praneša „National Geographic“.
Ši teorija remiasi prielaida, kad Viduramžiais gyvenę žmonės blogai įsivaizdavo, kaip vyksta mirusio žmogaus kūno irimo procesas. Atlikęs išsamius „Venecijos vampyrės“ tyrimus, archeologas nustatė, kad tai yra 60-70 metų amžiaus moters palaikai. Turint mintyje vidutinę venecijiečių gyvenimo trukmę XVI amžiuje (apie 40 metų), ji buvo tikra ilgaamžė. Tyrimais nustatyta, kad ši venecijietė daugiausia mito daržovėmis ir duona, o iš to galima spręsti, kad ji priklausė žemiausiam tuometinės visuomenės sluoksniui.
M. Borrinis mano, kad Venecijos duobkasiai, eilinį kartą atkasę saloje esančią maro aukų kapavietę, kad sumestų į duobę naujus lavonus, pastebėjo, jog pusiau suirusios venecijietės burna ištepta krauju. Be to, gali būti, kad burnoje buvo ir įkapių drobulės, kuria buvo apvyniojami kūnai, liekanų, todėl duobkasiams galėjo susidaryti įspūdis, kad mirusioji ją kramtė. Nusprendę, kad moteris tapo vampyre, duobkasiai ištraukė jos iltinius dantis ir įgrūdo į burną plytą, kad ji negalėtų suspausti žandikaulių.
Pasak mokslininko, kraujavimo iš lavono burnos ir nosies priežastį galima paaiškinti mediciniškai: vykstant audinių irimui, keičiasi kraujo ląstelių struktūra, jis suskystėja ir, veikiamas sunkio jėgos, išteka. Jei lavono galva yra žemiau, o tai neretai pasitaiko masinėse kapavietėse, kai mirusieji suverčiami kaip pakliūva, kraujas gali ištekėti iš burnos ir nosies. Įkapių drobulė galėjo prie jo prilipti ir atplyšti. Taigi, visa tai sudaro įspūdį, kad lavonas atgijo, pradėjo kramtyti savo įkapes ir gerti žmonių kraują, teigia mokslininkas.
