Nesaugomas Lietuvos technikos paveldas žūsta, o angarai, sklypai ir dirbtuvės stovi tušti.
Kaunas yra Lietuvos muziejų ir technologijų sostinė, o kauniečių turtas atiduodamas Vilniaus globai. Kauno universitetai bei mokslininkai dirba, o mokslo tyrimai ir pasiekimai neviešinami.
Maga pasinaudoti seniai atrastais sėkmingais JAV ir Europos receptais, tačiau kaip išvengti Vasiukų sindromo? Ir galiausiai: yra gerų idėjų, bet pinigų nėra.
Šios ir žemiau cituojamos mintys vakar sklandė Kauno mero potvarkiu sudarytos iniciatyvinės grupės narių susirinkime po savivaldybės skliautais. Atvyko bei kalbėjosi savivaldybės tarybos nariai, skyrių, departamentų, savivaldybei priklausančių įmonių vadovai, universitetų ir visuomenės atstovai.
Darbo grupės mokslo ir technikos centro (muziejaus) įsteigimo galimybėms išnagrinėti vadovas Raimundas Kaminskas iškėlė tris susirūpinimo priežastis:
• Nėra mokslo muziejaus visoje Lietuvoje, išskyrus Vilniaus universiteto senojo mokslo istorijos muziejų. Šiuolaikinio mokslo veikla yra aktyvi, tačiau jo populiarinimas nepakankamas.
• Technikos ir Karo muziejiniai dariniai Vilniuje kuriami iš Kauno pasiskolintų eksponatų pagrindų.
• Turtingas Kauno techninis paveldas neprižiūrimas nyksta. Savo jėgomis vertingus eksponatus bando išsaugoti savivaldybei priklausančios transporto, energetikos įmonės. Tačiau privatizacijos pasėkoje gali išnykti senųjų gamyklų paveldas ir net Ryšių muziejaus eksponatai.
R. Kaminsko manymu, tokio muziejaus bazė galėtų būti Kauno aerodromo teritorijoje. Kaip tik čia yra įsikūrusi Kauno savivaldybės įmonė „Technopolis“ kol kas be apčiuopiamų rezultatų deklaruojanti mokslo ir technikos skatinimo idėjas. Greta veikiančio sportinio ir pramoginio aerodromo yra Lietuvos aviacijos muziejus, stadionas, netoliese – senovinis funikulierius, geležinkelio mazgai. Tokioje kaimynystėje įkurtas centras ar muziejus nebūtų paprasta eksponatų saugykla – čia galėtų veikti interaktyvios edukacijos salės ir įvairios pramoginės funkcijos, kaip yra Amsterdamo mokslo ir technikos muziejuje „Nemo“, Briuselio „Atomiume“, Kopenhagos „Eksperimentariume” ir kitur.
Galimybės universitetų veiklai
Vytauto Didžiojo Universiteto senato narė Auksė Balčytienė: „Mūsų universitetui ši idėja patraukli. Žavi būtent tas edukacinis potencialas, kur galėtų pasireikšti mūsų dėstytojai ir studentai. Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų propagavimui erdvės iš tiesų trūksta“.
Tuo tarpu, Kauno technologijos universitetas galvoja apie savo žinybinį muziejų, tačiau džiaugtųsi galimybe bendradarbiauti su tokiu technikos muziejininkystės centru.
Koordinuos ir vadovaus?
Kauno savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šležas priminė, kad savivaldybės pavaldume yra trys muziejai. Kiti yra žinybiniai, nacionaliniai, apskričių priklausomybės. Taigi galimybės lemti jų veiklą neturime. Tačiau šių įstaigų bendradarbiavimas galėtų būti vaisingas bendros asociacijos pagrindu siekiant sukurti tokį mokslo ir technologijų centrą.
„Centras visai neturėtų tapti Lietuvos technikos paveldą bei mokslo ateitį koordinuojančia „ministerija“. Reikia analizuoti turimą situaciją Kaune ir sudaryti būtent Kaunui būdingą tam tikrą keleto segmentų komplektą pagal turimas patalpas, eksponatus ir kompetencijų išteklius, t.y. atsižvelgiant į turimas galimybes“, - sako Augustas Ramonas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus narys.
Apgins oro uostą nuo pašalinės technikos ir mokslo?
Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas pasidžiaugė, kad seniau Technikos muziejumi vadinta jo vadovaujama įstaiga atsikratė naštos būti atsakinga už visą Lietuvos technikos paveldą. „Mokslo atstovus mielai kviečiame bendradarbiauti ir propaguoti mokslo pasiekimus mūsų muziejaus erdvėje, mūsų eksponatų pagrindų. Šiuo metu muziejuje neturime nė vieno mokslinio darbuotojo etato“, – sako R. Jankauskas.
Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja Raminta Baltuškienė pritaria technikos muziejaus Kaune reikalingumui, tačiau kategoriškai nesutinka aerodromo erdvių panaudojimui įvairios kitos technikos demonstravimui. „Tai aerodromo, kuris pats yra techninis paveldas erdvės. Reikia toliau plėtoti ir kurti būtent aviacijos srities veiklą S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Aleksote: aviacijos mokslo, paveldo, turizmo ir verslo veiklas. Kitos technologijos tik trukdys.“
Taupys?
Ne tik aviacijos muziejus kenčia nuo lėšų stygiaus esamų pastatų renovacijai ar naujų statybai. Tai bendras dabartinio sunkmečio bruožas. Įpareigojanti įvairių rūšių technikos „Centro“ idėja sunkiai įgyvendinama dėl paprasčiausio lėšų ir specialistų kompetencijos trūkumo. Visgi, tiek technologijų centro galimybių studijos kūrimo, tiek jo projektavimo ir statybos veikla atitinka Europos Sąjungos lėšomis remiamų projektų kriterijus. Jei būtume netik „neturtingi bet teisingi“ bet ir ne per daug išdidūs, tokios paramos galėtume paprašyti.
Visos žmonijos materialios veiklos pėdsakų, net ir formaliai pripažintų paveldu, išsaugoti fiziškai neįmanoma. Tačiau laiko tėkmėje šis paveldas tirpsta kaip cukrus ir susigriebiama dažniausiai per vėlai.
„Kauno autobusai“ neseniai įsigijo vienintelį originalų lietuvišką tarpukario autobusą. Lietuvos aviacijos muziejus iš tarpukario tautinės aviacinės paveldo teturi vien tris verkiant restauracijos reikalingus eksponatus: ANBO-1 lėktuvą, ANBO-3 medinį lėktuvo sraigtą ir ANBO-4 sparno šabloną. Tiek teturime iš nacionalinio motorinių transporto priemonių statybos palikimo.
Kol skirtingas nuomones turinčių skirtingų sričių specialistai posėdžiuose pasieks bendrą viziją, seni techninio paveldo popieriai sutrūnys, mechanizmų metalas surūdys, o likučius išsiveš vilniečių muziejai arba privatūs pasiturinčių kraštų kolekcionieriai.
Autoriaus nuotr.
