Krikščionybė – vyraujanti religija ir JAV, ir Pietų Korėjoje, tačiau tikintieji šiose šalyse pagrindinę religinę figūrą vertina gana skirtingai.
Amerikiečiai dažniau Jėzų sieja su pozityviais terminais, tokiais kaip „meilė“ ir „nuostaba“, o pietų korėjiečiai krikščionybės įkūrėją labiau sieja su tokiais žodžiais kaip „pasiaukojimas“, „kraujas“ ar „kančia“. Šie rezultatai galioja tiek abiejų šalių krikščionims, tiek nekrikščionims, teigia tyrimo autorius Shigehiro Oishi, Virdžinijos universiteto psichologas.
„Akivaizdu, kad Jėzaus įvaizdyje yra įdomių kultūrinių skirtumų. Jėzaus įvaizdis gali būti kuriamas kultūriškai (kad atitiktų egzistuojantį kultūros idealą), arba jis gali būti individo savivokos atspindys“, – teigė mokslininkai.
Tai, kaip kultūros suvokia pasakėčias, pasakas ir išgalvotus herojus gali pateikti įdomių skirtumų apie kultūrinius požiūrius, teigia Sh. Oishi ir jo kolegos. Pavyzdžiui, Ezopo pasakėčioje „Skruzdėlė ir žiogas“ pasakojama apie gerai pasiruošusią skruzdėlę ir nerūpestingą žiogą, kuris nesiruošia maisto atsargų žiemai. Amerikietiškoje pasakėčios versijoje skruzdė dažniausiai nusileidžia is pasidalina savo gėrybėmis su neatsakingu žiogu. Vokiškojoje versijoje skruzdė leidžia žiogui mirti badu, rašo LiveScience.com.
Daugiau kaip 80 proc. amerikiečių ir 41 proc. pietų korėjiečių yra krikščionys, kurie tikėjimo semiasi iš to pačio biblinio Jėzaus apibūdinimo. Taigi Sh. Oishi su kolegomis nusprendė, kad bet kokie skirtumai, kaip amerikiečiai ir korėjiečiai vertina Jėzų, turėtų būti kultūriniai.
Tyrėjai turėjo priežasčių įtarti, kad skirtumų gali būti. Buvusi Sh. Oishi studentė iš Pietų Korėjos jam užsiminė, kad jos kambario draugė amerikietė manė, jog Jėzus buvo laimingas. Pietų korėjietei ši mintis pasirodė absurdiška. Ji manė, kad Jėzus turėjo daug rūpesčių.
Taigi tyrėjai atliko du eksperimentus. Pirmajame jie paprasčiausiai paprašė 71 studento iš Amerikos ir Europos ir 59 studentų iš Pietų Korėjos surašyti žodžius, kurie ateina į galvą, kai jie pagalvoja apie Jėzų. Mokslininkai nustatė, kad amerikiečių apibūdinimai buvo daug linksmesni nei pietų korėjiečių. Pavyzdžiui, maždaug 3 proc. amerikiečių savo sąrašuose minėjo skausmą ar kančią, palyginus su 15 proc. pietų korėjiečių.
Antrame eksperimente tyrėjai paprašė 83 Pietų Korėjos studentų ir 200 amerikiečių studentų užpildyti anketas, kuriomis siekta nustatyti pagrindinius jų asmenybių ir laimės aspektus. Tuomet jų prašyta atsakyti į tuos pačius klausimus apie Jėzų. Ir vėl amerikiečiai piešė laimingesnio, malonesnio, visuomeniškesnio, atviresnio patirtims, doringesnio Jėzaus atvaizdą nei pietų korėjiečiai. Tačiau amerikiečiai geriau įvertino ir savo pasitenkinimą gyvenimu, visuomeniškumą, atvirumą patirtims.
Galimas dalykas, kad šie skirtingi požiūriai į Jėzų kyla iš skirtingų krikščionybės sampratų, teigė Sh. Oishi. Pietų Korėjos kultūra tradiciškai labiau orientuota į šeimą, kur pabrėžiama, kad artimųjų poreikiai yra svarbesni už savus. Tai gali lemti tai, kad pietų korėjiečiai labiau pabrėžia Kristaus aukas.
Taip pat tikėtina, kad amerikiečiai tiesiog mano, kad yra laimingesni nei pietų korėjiečiai, taigi jie savo laimę projektuoja ir Jėzui, rašė tyrėjai.
