Kodėl dabartinė Visata sudaryta daugiausiai iš medžiagos nustatyti bandantys JAV fizikai dar pasistūmėjo į priekį.
Fizikai mano, kad per Didįjį sprogimą turėjo būti sukurti vienodi medžiagos ir antimedžiagos kiekiai, praneša BBC.
2010 metais su „Tevatron“ dalelių greitintuvu dirbantys tyrėjai paskelbė pirmuosius rezultatus, rodančius, kad dalelėms yrant susidaro šiek tiek daugiau medžiagos nei antimedžiagos.
Dabar komanda paskelbė straipsnį, rodantį, kad šie rezultatai remiasi ant tvirtesnio pagrindo.
Visos žinomos fundamentaliosios dalelės turi giminaites iš antimedžiagos, pasižyminčias tokiomis pačiomis savybėmis, tačiau priešingo elektros krūvio.
Kai dalelė susiduria su savo antidalele, jos viena kitą „panaikina“ ir pradingsta aukštos energijos šviesos žybsnyje.
Tačiau vis dar lieka klausimas: kodėl taip neatsitiko ankstyvojoje visatoje, kur buvo vienodi medžiagos ir antimedžiagos kiekiai, ir kodėl jos abi neišnyko?
Rezultatai „Tevatron“ gauti vykdant protonų ir jų atitikmenų iš antimedžiagos – antiprotonų – susidūrimus. Jų metu sukuriama daugybė įvairių dalelių, o mokslininkai, valdantys greitintuvo „DZero“ detektorių, pirmą kartą pastebėjo neatitikimus dalelių, vadinamų B mezonais, irime.
Jos suyra į dalelių, vadinamų miuonais, poras bei jų atitikmenis iš antimedžiagos – antimiuonus. Tačiau, kaip mokslininkai pranešė dar 2010 metų gegužę, pastebėtas 1 proc. medžiagos dalelių perviršis.
Tačiau būtinybė atskirti svarbius įvykius iš daugybės sąveikų, vykstančių dalelių fizikos eksperimento metu, reiškė, kad šie matavimai susiję su tam tikru netikrumu, atspindinčiu galimybę, kad stebėtas efektas yra atsitiktinis statistinis įvykis, o ne naujas fizikinis reiškinys.
Dabar mokslininkai surinko 50 proc. daugiau duomenų ir bandė nustatyti, kad ankstesni jų rezultatai iš tiesų gauti dalelėms yrant, kaip ir teigta. Šią savaitę jie pranešė savo eksperimento netikrumą sumažinę iki 3,9 sigmų lygio, o tai reiškia, kad galimybė, jog stebėtas efektas yra atsitiktinumas, siekia 0,005 proc.
Tačiau dalelių fizikoje egzistuoja griežtas apibrėžimas, ką galima vaidinti atradimu – tai 5 sigmų lygio tikrumas arba maždaug 0,00003 proc. tikimybė, kad efektas nėra tikras. Tik pasiekę tokį rezultatą mokslininkai galės tvirtinti galiausiai atskleidę medžiagos ir antimedžiagos paslaptį.
