Minima planeta, Proksima b, yra „nuosaikioje“ zonoje, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo – vienas svarbiausių gyvybės ingredientų.
Šios išvados, kurios yra paremtos per 16 metų surinktais duomenimis, buvo paskelbtos mokslo žurnale „Nature“.
„Mums pagaliau pavyko pademonstruoti, kad mažos masės planeta, tikriausiai – uolinga, sukasi aplink žvaigždę, artimiausią mūsų Saulės sistemai“, – sakė vienas tyrimo autorių Julienas Morinas, Monpeljė universiteto Pietų Prancūzijoje astrofizikas.
„Proksima b turbūt bus pirmoji egzoplaneta, kurią aplankys žmonių pagamintas zondas“, – sakė jis AFP.
Egzoplanetomis vadinamos visos planetos, esančios ne mūsų Saulės sistemoje.
Pagrindinis tyrimo autorius Guillemas Anglada-Escude, Londono karalienės Marijos universiteto astronomas, šį atradimą pavadino „kartą gyvenime pasitaikančia patirtimi“.
Dirbdama su Europos pietų observatorijos teleskopais dykumoje Čilės šiaurėje ir pasinaudodama vadinamuoju Dopplerio metodu, jo komanda aptiko Proksimą b ir aprašė jos savybes.
Anksčiau šiais metais profesionalai 60 dienų stebėjo gravitacinį poveikį jos žvaigždei – Kentauro Proksimai.
Reguliarūs žvaigždės spektro pokyčiai, pasikartojantys kas 11,2 dienos, padėjo išsiaiškinti, kad žvaigždė tai juda mūsų Saulės sistemos link, tai tolsta nuo jos, maždaug 5 km per val. – tingaus pasivaikščiojimo – greičiu.
Galiausiai mokslininkai išsiaiškino, kad žvaigždę taip veikia planeta.
