Rodos, kad norint išgarsėti, retkarčiais pakanka atkreipti dėmesį į kažką, kas dar niekaip nebuvo išmatuota, rasti būdą, kaip tą padaryti, suskirstyti duomenis į kategorijas ir galutiniam rezultatui suteikti savo vardą. Tiesa, ne visos skalės pavadintos jas išradusiųjų vardais, bet dauguma jų – taip. Listverse.com pateikia dešimt keistų, neregėtų ar primityvumu stulbinančių skalių.
10. Kardaševo skalė
Kardaševo skalė yra tam tikras metodas, skirtas šiuolaikinės civilizacijos technologiniam vystymuisi išmatuoti. Nors ši skalė – tik teorinė ir, kalbant apie konkrečią civilizaciją – nemenkai hipotetinė, ji iškelia žmonijos energijos suvartojimą į kosminę perspektyvą.
Sovietų Rusijos astronomas Nikolajus Kardaševas šią idėją pirmąkart pristatė 1964 m. Skalę sudaro trys kategorijos, pavadintos I, II ir III tipais. Pastarieji yra grindžiami energijos, kurią civilizacija turi savo žinioje, kiekiu, ir tam tikru kosmoso kolonizavimo laipsniu. Trumpai tariant, pirmojo tipo civilizacija geba pasinaudoti visais gimtosios planetos ištekliais, antrojo – saulės sistemos ištekliais, o trečiajam tipui priklausanti civilizacija mokėtų išnaudoti visą galaktiką. Remiantis moksline fantastika, skales būtų galima išplėsti dar ir iki ketvirtojo bei penktojo tipų, kada žmonija mokėtų naudotis ne tik vienos visatos ištekliais (IV tipas), bet ir – kelių (V tipas).
Skalės originale energijos suvartojimas skyrėsi tokiais dideliais atstumais, kad N. Kardaševas atliko papildomus skaičiavimus ir suteikė skalei tam tikras reikšmes šimtosiomis dalelėmis. Anot astronomo, 2010 m. žmonių civilizacija buvo ties skaičiumi 0,72, todėl patį pirmąjį tipą turėtume pasiekti 2100 m., II tipą – 3100 m., o III tipą 100 tūkst. m. – 1 mln. m. laikotarpiu.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
Piruvato skalė yra skirta svogūnų ir česnakų aitrumui matuoti (um/gfw vienetais). Jos pavadinimas kilo nuo peruvato rūgšties – alfa-keto rūgšties, esančios svogūnuose, kuri verčia juos pjaustančių žmonių akis ašaroti. Standartinis svogūnas atitinka aštuonis iš dešimties skalės balų, tuo tarpu „švelnieji svogūnai“ teužima porą ar trejetą balų: kuo neaitresnis svogūnas, tuo mažesnis balas skalėje jam skiriamas. O mažiau, nei penketo tevertas svogūnas laikomas saldžiu.
„Vidalia“ rūšies svogūnai laikomi neaštriais, todėl skalėje siekia 5,0 um/gfw arba dar mažiau. Itin saldūs svogūnai (dažniausiai auginami Anglijoje, Linkolnšyre) skalėje teužima 1,5-2 balus. Tuo tarpu standartinis rudasis svogūnas paprastai siekia 6-7 iš dešimties balų. Svogūnų bei česnakų aitrumui įtakos turi dirvožemio, kuriame jie auga, tipas, saulė bei lietus.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
8. Kinsey skalė
Kinsey skalė skirta asmens seksualinei orientacijai apibūdinti arba seksualinio aktyvumo epizodams tam tikru metu nustatyti. Joje esti skaičiai nuo 0 (kas reiškia buvimą heteroseksualiu) iki 6 („gryno“ homoseksualo). Tuo tarpu skaičius 3 skalėje atitinka asmens biseksualumą – neabejingą nei tos pačios, nei priešingos lyties atstovams. Tiek moterų, tiek vyrų skalėse yra papildomas laipsnis, apibūdinamas „X“ raide, kuris reiškia aseksualumą (lytinių santykių neturėjimą).
Pristatydamas šią skalę, Kinsey rašė: „Vyriškos lyties atstovai nėra išskiriami į dvi atskiras populiacijas – heteroseksualus ir homoseksualus. Gamta nėra linkusi daryti griežtos atskirties į tam tikras kategorijas. Pasaulis, kuriame gyvename, pastoviai kinta visais aspektais“... Nūdien dauguma seksologų Kinsley skalę laiko primityvia. Anot jų, seksualinė orientacija ir seksualinis tapatumas yra žymiai komplikuotesnis ir įvairesnis.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
Ar kada pažvelgę į ežerą ar vandenyną atkreipėte dėmesį į vandens spalvą? Tamsiai mėlyną, akvamarino ar smaragdo žalumo... Tačiau kaip atskirti smaragdinę nuo smaragdinės žalios? Greičiausiai jau supratote, jog tam tiesiog privalėtų būti sukurta skalė. Štai ir ji: Forel-Ule skalė yra metodas vandens spalvai nustatyti, naudojamas limnologijoje (ežerotyroje) ir okeanografijoje. Šį metodą išvystė François-Alphonse Forel, o po trejeto metų jį pagerino vokietis limnologas Willi Ule. Naudojant įvairius neorganinius junginius (amoniaką, vario sulfatą, neutralų kalio chromatą), buvo sukurta spalvų paletė, patalpinta į mažus buteliukus (nuo 00 iki 21), kurią reikia lyginti su vandens telkinio spalva. Pastarosios indeksas lemia vandens skaidrumą ir padeda lengviau klasifikuoti bendrąjį biologinį aktyvumą. O spalvų padalas, prilygstančias atviros jūros bei ežero vandens spalvoms, gali nesunkiai nustatyti stebėtojas iš šono: žvelgdamas nuo kranto ar iš laivo.
Tuo tarpu sumanymas dar geriau pritaikyti šią skalę, turint galimybę lengviau nustatyti spalvą, į vandenį panardinus specialų juodai baltą diską, įamžino trečiosios asmenybės vardą. Ši idėja kilo Pietro Angelo Secchi, kurio sukurtam apskritam diskui buvo suteiktas „Secchi“ vardas. Pastarasis yra pritvirtinamas ant stiebo arba virvelės ir lėtai nuleidžiamas į vandenį. Gylis, kuriame juodų disko spalvų jau nebematyti, yra laikomas tinkamiausiu vandens spalvai nustatyti. Šis gylis vadinamas „Secchi gyliu“ ir yra susijęs su vandens drumstumu. Nors Forel-Ule skalė yra ganėtinai netiksli, ja tebesinaudoja šiuolaikiniai tyrėjai.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
6. Palermo ir Turino skalės
Puikiai žinome, kad į Žemę iš kosmoso neretai nukrenta įvairūs asteroidai bei kiti objektai. Meteorito paliktas neaprėpiamo dydžio krateris Arizonoje tik įrodo, kokius neįtikėtinus padarinius turi objekto iš kosmoso susidūrimas su Žeme. Būtent dėl to manoma, kad dinozaurai išnyko po asteroido nukritimo į planetą.
Tačiau, kiek tikėtina, jog, pavyzdžiui, rytoj į Žemę trinktelės asteroidas? Ir kiek tokiu atveju galėtume tikėtis žalos? Ir kaip labai turėtumėme bijoti tokio kataklizmo grėsmės? Laimei, tam nustatyti yra sukurta skalė. Norėdami sudėlioti tokio įvykio tikimybes į kategorijas, priskirti prioritetus, platų datų pasirinkimą aprėpiantį galimą rizikos poveikį bei numanomą smūgio galingumą, mokslininkai išrado Palermo techninio poveikio pavojaus skalę.
Padalos, kurių vertė esti mažesnė, nei -2, atspindi įvykius, kurie nesukeltų jokių pavojingų pasekmių, o reikšmės nuo -2 iki 0 nurodo situacijas, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį. Tuo tarpu potencialūs susidūrimai, kuriuos pranašauja teigiami Palermo skalės skaičiai, paprastai kelia tam tikro lygio susirūpinimą. Skalė prognozuoja tikimybę, ar į žemę trenksis tam tikro dydžio objektas. Patogumo dėlei ji yra logaritminė, todėl, pavyzdžiui, jeigu aptikto potencialaus susidūrimo tikimybė yra įvertinama -2, tai reiškia, kad tik vienu procentu tikėtina, jog atsitiks koks nors panašus į pastaraisiais metais nutikusius įvykius; nulinis įvertinimas reiškia, kad vienkartinio įvykio grėsmė tėra nedidelė, o +2 skalėje nurodo įvykį, kuris turi net 100 kartų didesnę smūgio tikimybę, sukeltą gana didelio objekto, nors pats susidūrimas vis viena lieka kyboti klausimo pavidalu. Dar nesusipainiojote?
Tuo tarpu Turino skalė yra skirta pranešti visuomenei apie galimą riziką, susijusią su kokiu nors asteroido ar kometos pasirodymu. Skalė, kurios rodmenys svyruoja nuo 0 iki 10, atsižvelgia į galimą smūgio galingumą ir kartu – į tikimybę, kad toks smūgis tikrai įvyks. Palermo skalė daugiau naudojama specialistų, galimam susirūpinimo lygiui detaliau apskaičiuoti ir pastarosios naudingumas pasireiškia gebėjimu įvertinti susidūrimo su asterodais riziką, ko, greičiausiai, vargiai prireiks. Tuo tapu Torino skalės rodmenys beveik niekada nepakyla aukščiau nulio.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
Jeigu esate prisiekęs miesto gyventojas ir tik visai atsitiktinai pakliuvote į kaimo vietovę, greičiausiai tąkart buvote priblokštas, kiek daug danguje šviesulių, kurie nėra vadinami „mėnuliu“. Taip, tai – žvaigždės, kurių, skaisčiai apšviesto miesto naktiniame danguje, dažniausiai matyti vos viena kita. Įspūdis, jog mieste žvaigždžių – mažiau, susidaro dėl daugybės šviesos šaltinių skleidžiamos pašvaistės. Tačiau, kiek daugmaž dangaus šviesulių matosi visiškai juodame danguje? Viename kataloge rašoma, jog „plika akimi matomų ryškių žvaigždžių“ turėtų būti apie 9,110. Žinoma, neįmanoma matyti visų 9,110-ies kiekviename Žemės kampelyje: kiek žvaigždžių galime išvysti, priklauso nuo to, kuriame – šiaurės ar pietų – pusrutulyje gyvenate ir kokio dydžio yra šviesos tarša. Bet štai čia ir pasireiškia Bortle'o skalės naudingumas.
Bortle'o skalė yra devynis lygius turintis matuoklis, leidžiantis nustatyti nakties dangaus šviesumą ir žvaigždžių skaičių konkrečioje vietoje, žvelgiant plika akimi. Jis įvertina astronominį dangaus objektų matomumą, ribojamą šviesos sukeltos taršos bei dangaus pašvaistės. Johnas E. Bortle'as skalę sukūrė ir paviešino 2001 m. vasarį, norėdamas pagelbėti mėgėjams astronomams palyginti dangaus tamsumą įvairiose stebėjimo vietose. Skalės rodmenys varijuoja nuo pirmosios klasės – pačio tamsiausio dangaus Žemėje – iki devintosios – miesto dangaus. Pirmoji klasė yra koduojama juoda spalva. Įprastas juodas dangus, vertinamas skaičiumi 2, žymimas pilkai. Tipiškas kaimo vietovių dangus – 3 – koduojamas mėlyna spalva. Tuo tarpu miesto padangė – 8 ar 9 – žymima baltai.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
Ulmerio skalė – tai sąrašas, sukurtas veterano pramogų žurnalisto Jameso Ulmerio. Jis remiasi 100 taškų, skirtų tam tikros įžymybės vertei nustatyti, atsižvelgiant į filmo gamybą. Kitais žodžiais tariant – kiek finansavimo filmas galėtų gauti, jei aktoriumi pasirinktų vienokią ar kitokią žvaigždę. Ulmerio skalė remiasi aktoriaus praeitimi (pasisekusiais ir nepasisekusiais filmais), universalumu, profesionalumu bei noru ir galimybėmis keliauti, reklamuojant filmus. Pavyzdžiui, Willas Smithas 2009-aisiais buvo pirmasis iš dešimties į „A-sąrašą“ patekusių įžymybių.
Tuo tarpu ne filmų industrijoje, o visuomenėje, „A-sąrašo žvaigždėms“ priklausyti gali bet kuris gerbtinas asmuo, turintis pageidautiną socialinį statusą. Nūdien šis terminas naudojamas bet kokiam dėmesio centre atsidūrusiam žmogui pagirti, nepaisant jo profesijos, o visuomenėse, kuriose vyrauja populiarioji spauda, „A-sąrašo“ įžymybėmis vadinami dažniausiai į puslapius patenkantys asmenys. Tuo tarpu mažiau populiarūs žmonės ar dabartiniai paauglių idealai priklauso „B-sąrašui“. Menkiausią vertę Ulmerio skalėje turi „C-sąrašas“, į kurį patenka žvaigždutės, apibūdinamos kaip „tas vaikinas (ar ta mergina), kurį nesunku įsiminti, bet vargu ar galima pavadinti aktoriumi“.
Nors terminas „D-sąrašas“ skalėje neegzistuoja, šia fraze neretai vadinami užsitarnavusieji neaiškią šlovę. Dažniausiai tai būna žmonės, retkarčiais šmėstelintys televizijos ekrane.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt)
Vyrų plikimo progresija yra dažniausiai klasifikuojama būtent pagal šią skalę, kurios rodmenys varijuoja nuo I iki VII. Ši matavimo skalė pirmąkart buvo pristatyta Dr. Jameso Hamiltono 1950-aisiais, o po dvidešimties metų ją patobulino Dr. O'Tar Norwoodas. Tuo tarpu moterų plikimo progresija vertinama pagal Ludwigo skalę, kurios variantai tėra nuo I iki III. Vienas tinklapis pagal Hamiltono-Norwoodo skalę įvertino vienus žymiausių šių laikų vyrų. Tarp jų:
Aktorius Benas Affleckas – II;
Aktorius Charlie Sheenas – II-III;
Daininkas Bono – III;
Princas Williamas – III-IV;
Muzikantas bei aktorius Nickas Cave'as – IV;
Muzikantas Paulas Simonas – V-VI;
Dainininkas Philas Collinsas – VI.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
2. Hyneko skalė
Ufologijos moksle artimu susidūrimu laikomas toks atvejis, kuomet asmuo tampa neatpažįstamo skraidančio objekto liudininku. Tam tikra terminologija ir klasifikacijos sistema 1972 m. buvo sukurta astronomo ir NSO tyrinėtojo Alleno Hyneko, kurią jis aprašė savo knygoje. Hyneko skalė apibūdino tris pirmąsias susidūrimo su ateiviais rūšis, kurias, astronomo įsitikinimu, buvo galima paremti moksliškai. Daugiau, nei už 160 m liudininkų išvysti vaizdai yra klasifikuojami į įvairius „artimo susidūrimo“ tipus. Hynekas ir jo šalininkai buvo tvirtai įsitikinę, jog „artimas susidūrimas“ turi būti nuo 160 m iki dar mažesnio atstumo tam, kad neatpažintu objektu nebūtų palaikyta kokia nors šiuolaikinė skraidymo priemonė.
Hyneko skalė susilaukė didelio visuomenės dėmesio po to, kai 1977 m. pasirodė filmas „Close Encounters of the Third Kind“ („Trečios rūšies artimi susidūrimai“), taip pavadintas pagal trečiąjį skalės lygmenį. Hynekas artimus susidūrimus skirstė taip:
Pirma rūšis. Tai artimi (mažiau, nei 160 m atstumu) žmonių susidūrimai su skraidančiais objektais, kurie pasižymi žmogaus akiai neregėtais ypatumais.
Antra rūšis. Tai susidūrimai, paliekantys kokius nors aiškius fizinius įrodymus, kaip kad išdegusi žemė, karštis ar radiacija, pakitęs gyvūnų elgesys, radijo bei mechaninių įrenginių trukdžiai.
Trečia rūšis. Tai kada kartu su NSO pamatoma tai, ką Hynekas įvardino kaip „gyvąsias būtybes“. Astronomas specialiai pasirinko šį abstraktų pavadinimą, nes nenorėjo sukonkretinti nei sutverimų kilmės, nei pobūdžio. Tyrinėtojui nepatiko pastaruosius vadinti „nežemiškomis būtybėmis“ ar „ateiviais“. Pasirodžius šiai trijų rūšių Hyneko skalei, nepaisant to, jog astronomas greičiausiai būtų prieštaravęs dėl mokslinių įrodymų trūkumo, kiti netruko pridėti dar keturias susidūrimo su „gyvosiomis būtybėmis“ rūšis.
Ketvirta rūšis. Žmonių pagrobimas.
Penkta rūšis. Žmonių įnicijuotas kontaktas su ateiviais.
Šešta rūšis. Sužeidimai arba mirtis dėl susidūrimo su ateiviais.
Septinta rūšis. Žmonių ir ateivių poravimasis, kurio rezultatas – gimęs žmogaus-ateivio hibridas.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
Bristolio tualeto skalė arba Bristolio tualeto lentelė padeda medikams suskirstyti žmonių išmatas į septynias kategorijas. Jungtinėje Karalystėje vadinama „Meyerso skale“ 1997 m. ji pirmąkart pasirodė skandinaviškame gastroenterologijos žurnale, o vėliau buvo pagerinta Bristolio universitete. Išmatų forma priklauso nuo to, kiek laiko jos laikomos gaubtinėje žarnoje.
Septyni išmatų tipai yra šie:
1. Atskiri, kieti luitai, primenantys riešutus;
2. Dešrelės formos, kietos išmatos;
3. Dešrelės formos, su įtrūkimais paviršiuje;
4. Dešrelės arba gyvatės formos, minkštos išmatos;
5. Minkšti gniužuliukai su aiškiais kraštais;
6. Purūs gabalėliai su neaiškiais kraštais, skystokos išmatos;
7. Skystos, beformės išmatos.
Pirmasis ir antrasis tipas būdingas vidurių užkietėjimą turintiems žmonėms, trečiasis ir ketvirtasis laikomi geriausiais variantais, o 5-7 tipai – viduriavimo požymiai.
10 neįprastų mokslinių skalių (Listverse.com)
