Žvalgybos kontrolierių įstatyme numatyta, kad ombudsmenas gali atsisakyti nagrinėti gautą skundą, jeigu pranešime keliamas klausimas jau yra išnagrinėtas ar vis dar yra nagrinėjamas teismo, kitų kompetentingų institucijų.
„NSGK yra kompetentingas tirti žvalgybos pareigūnų pranešimus. NSGK šį pranešimą išnagrinėjo ir 2020 m. kovo 30 d. (...), priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento veiklos, kuriuo buvo rekomenduojama tobulinti vidaus darbo organizavimą“, – atsakyme raštu Eltai nurodė N. Statkus.
N. Statkaus teigimu, kol kas Žvalgybos kontrolierių įstaiga nėra gavusi skundų ar kreipimųsi dėl galimai neteisėtų VSD veiksmų praėjusių prezidento rinkimų kampanijos metu.
„Todėl Žvalgybos kontrolierių įstaiga pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymą nenagrinės dar kartą kompetentingos institucijos (šiuo atveju NSGK) jau išnagrinėto pranešimo, nebent paaiškėtų naujų faktinių aplinkybių“, – pažymėjo jis.
Buvo vertinama, ar VSD atliepė NSGK rekomendacijas
Anot N. Statkaus, prieš trejus metu NSGK rekomendavo VSD tobulinti vidaus darbo organizavimą, parengti atitinkamus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius departamento vadovybės konkrečių pavedimų teikimo, užduočių nustatymo ir jų įgyvendinimo bei atsiskaitymo principus. Kontrolieriaus teigimu, buvo patikrinta, kaip VSD įvykdė šiuos komiteto siūlymus – patikrinimo rezultatai bus pristatyti ir NSGK nariams.
„VSD buvo siūloma pavedimus rinkti žvalgybos informaciją fiksuoti raštu arba informacinėse sistemose, nurodant aiškų teisinį pagrindą; taip pat įsteigti veiklos, valdymo, atitikties, informacinių sistemų kontrolės padalinį (padalinius)“, – aiškino kontrolierius.
„Detalus pranešimas apie aukščiau paminėtų rekomendacijų vykdymą ir „išmoktas pamokas“ bus pateiktas NSGK“, – sakė N. Statkus.
Rinkiminiu laikotarpiu žvalgybos veiklai ketina skirti daugiau dėmesio
Visgi, vertindamas dabartinį politinį kontekstą, N. Statkus pažymėjo, kad Žvalgybos kontrolierių įstaigai stebės ir vertins, kaip žvalgybos institucijos rinks aktualią informaciją artėjančių rinkimų laikotarpiu.
„(...) Artėjant naujų rinkimų kampanijų metui, yra gera proga Žvalgybos kontrolierių įstaigai stebėti ir vertinti kaip žvalgybos institucijos renka žvalgybos informaciją, ją apdoroja, atlieka tikrinimus fizinių ar juridinių asmenų, kurie galėtų būti galimai susiję su rizikomis, pavojais ar grėsmėmis, galinčiomis turėti reikšmės nacionaliniam saugumui, valstybės interesams, visuomeniniams-politiniams procesams“, – aiškino ombudsmenas.
„Tai ir bus daroma siekiant įsitikinti, kaip žvalgybos institucijų veikla atitinka teisėtumo bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimus“, – patikino jis.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Generalinei prokuratūrai nustačius, kad 2019 m. tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui adresuotas aukšto rango žvalgybos pareigūno – pranešėjo – kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas, klausimas dėl tyrimo grąžintas į komitetą. Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė aktualiais duomenimis, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje dar liko neatsakytų klausimų. Visgi, tada NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
Šalia to šią savaitę V. Bakas patvirtino parengęs nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos steigimo. Tačiau kol kas parlamente tam palaikymo trūksta.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
