Suomių ombudsmenas Kimmo Hakonenas šią galią vadina prevenciniu įrankiu, darančiu instituciją efektyvesnę.
Lietuvos pareigūnai šios šalies pavyzdžiu sekti neskuba, tačiau pokyčių galimybės ateityje taip pat neatmeta.
Stabdyti žvalgų darbo neteko
Suomijos civilinės ir karinės žvalgybos kontrolieriaus įstaiga veikia nuo 2019-ųjų po to, kai tais pačiais metais buvo sustiprintos ir žvalgybos institucijų galios.
Anot Helsinkio, žvalgybinė veikla turi daug specifinių aspektų, yra slapta, jautri, pasižymi didele rizika pažeisti žmogaus teises, todėl reikalinga ir specifinė priežiūra, kurios dėl jos specifiškumo bendrosios paskirties parlamento ombudsmenas negali tinkamai užtikrinti.
Suomijos ombudsmenas turi neribotą prieigą prie jo darbui dokumentų ir informacijos, gali patekti į žvalgybos veiklą vykdančių institucijų patalpas, tikrinti informacines sistemas.
„Kas yra dar svarbiau – mes turime ne tik teisę gauti tam tikrą informaciją, jei prašome, bet ir įstatyme numatytą pareigą žvalgybos institucijoms informuoti mus apie visus sprendimus, kuriuos jos priėmė naudodamos žvalgybos informacijos rinkimo metodus“, – interviu BNS sakė K. Hakonenas.
Jis taip pat turi nepriklausomą statusą teisme ir gali pateikti prašymą peržiūrėti bet kokį sprendimą, kurį laiko nepagrįstu.
Bene didžiausia Suomijos ombudsmeno galia – sustabdyti žvalgybos duomenų rinkimo metodų naudojimą, jei kyla pagrįstų įtarimų, jog tai prieštarauja įstatymams.
„Iki šiol tam nebuvo poreikio. Bet aš manau, kad tai labai naudingas įrankis ir prevenciniu požiūriu, nes jei mes kalbamės, pavyzdžiui, su žvalgybos institucijomis, manau, kad į mūsų nuomonę gana rimtai atsižvelgia“, – sakė Suomijos žvalgybos prievaizdas.
„Žvalgybos institucijos žino, kad jei nesielgs kaip norėtume, kad būtų veikiama, tada galime įsakyti tai sustabdyti“, – pridūrė jis.
Ombudsmeno teigimu, per ketverius metus institucija skundų dėl neteisėtų žvalgybos pareigūnų veiksmų nėra gavusi, tačiau sulaukė maždaug pusšimčio prašymų ištirti naudojamų žvalgybos duomenų rinkimo metodų teisėtumą. Jų turinio ir baigties K. Hakonenas plačiau nekomentavo.
Semiasi patirties
Lietuvos žvalgybos kontrolierius N. Statkus pareigas eina kiek mažiau negu pusmetį. Ombudsmenas sako iš Suomijos kolegos išgirdęs daug vertingos informacijos apie kasdienį institucijos darbą, ją žada pritaikyti ir Lietuvoje.
„Mes daug iš to susitikimo pasisėmėme ir prisitaikysime, bet šiuo atveju labiau tai yra konfidenciali informacija mums skirta“, – BNS teigė žvalgybos prievaizdas.
„Mums labai buvo sužinoti, kokiais principais, kokiais konkrečiais būdais jie vykdo priežiūrą Suomijoje. Kadangi jie įkurti 2019 metais, tai patirties turi daugiau nei mes“, – pridūrė jis.
Pasak ombudsmeno, žvalgybos veikloje Lietuva kai kuriais klausimais galėtų pasekti Suomijos pavyzdžiu jau dabar.
„Jų įstatymuose numatyta, kad žvalgybos metodai labai aiškiai išrašyti ir apibrėžti įstatymuose. Pas mus šito dalyko nėra, tai, mano galva, tikrai galima būtų pasekti jų pavyzdžiu“, – kalbėjo N. Statkus.
Vis dėlto kontrolierius teigė kol kas negalintis atsakyti, ar jo darbe šiuo metu reikėtų tokio įrankio, kaip žvalgybos veiksmų stabdymas.
„Sunku man dabar būtų į tai atsakyti. Iš esmės tik neseniai pradėjau susipažinti su teisėtumo užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos sistema žvalgybos institucijose, jų vidaus kontrole. Kai tą susipažinimą pabaigsiu, tada galėsiu atsakyti, ar reikia Lietuvoje to, ar nereikia“, – sakė N. Statkus.
„Na, bet, žinoma, tai yra stiprus įgaliojimas, stiprus įrankis. (...) Tai gali būti puikus pagrindas diskusijoms mūsų įstatymų leidėjams“, – pridūrė jis.
Jis tvirtino per maždaug pusmetį darbo gavęs šešis skundus, tačiau „jie buvo arba ne pagal kompetenciją, arba neatitiko skundui keliamų reikalavimų“.
Nori duoti laiko
Įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo Lietuvos Seimas po daugiau nei dešimtmečio diskusijų priėmė 2021 metais.
Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių užtruko kontrolierių skyrimas ir įstaigos steigimas.
N. Statkus į pareigas paskirtas šių metų kovą, o Seimas vėliau jį paskyrė ir įstaigos vadovu.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau sakė norinti, kad antrasis kontrolierius būtų labiau susijęs su žmogaus teisių sritimi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas BNS sakė, kad apie ombudsmeno instituto pokyčius diskutuoti šiuo metu yra ankstoka, nes įstaiga dar nedirba visu pajėgumu.
„Kai praeis šiek tiek laiko – metai ar dveji – galėsime pasižiūrėti, ar instrumentai, kuriuos jie turi, yra pakankami, kaip jie veikia“, – kalbėjo parlamentaras.
„Mes darėme tvirtą ir stiprų žvalgybos kontrolierių. Mes darėme kontrolierių, kuris gali labai giliai pasižiūrėti, išskyrus tapatybes žvalgų, užsienio partnerių informaciją“, – pridūrė jis.
Anot politiko, vertinant žvalgybos kontrolieriaus veiklą ir darbe kylančius iššūkius, „gali atsirasti ir Suomijos pavyzdys“.
„Tai visiškai galės būti svarstoma“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba yra atsakinga už nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
