Seimas nusprendė prisijungti prie maždaug 20 ES šalių būrio ir uždraudė Lietuvoje kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų.
„Tapsim humaniškesni. ES yra ne viena šalis uždraudusi. Tarybose tas klausimas keliamas nuolat, Austrija siūlo kolektyvinį privalomą draudimą“, – TV3 žinioms teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Gyvena XXI amžiuje, kailis gali būti pakeičiamas, gyvą gyvūnėlį auginti dėl prabangos prekės, bumbuliuko ar kepurės tikrai nebereikia. Galim papuošti moteris kitaip“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Draudimo iniciatoriai tvirtina, kad dauguma kailiukų iš Lietuvos nukeliauja į Kiniją ir Rusiją, tačiau Marijampolės krašto gyventojai kailinių žvėrelių uždraudimą vertina nevienareikšmiai. Dalis pritaria, tačiau kiti stebisi, kad valdantieji audinių gerove susirūpino labiau nei kitais gyvuliais žemės ūkyje.
„Tada nevalgykime mėsos, tegu kiaulės palaidos vaikšto po miestą“, – teigė kalbintas marijampolietis.
„Būčiau už kankinimo panaikinimą. Bet žmonės turi verslus, yra ir kita pusė, ir mėsą valgom, tai gal neauginkim nei kiaulių nei karvių, nieko“, – svarstė TV3 žinių kalbinta moteris.
Svarstant kailinių žvėrelių fermų uždraudimą Seime ir parlamentarai vienas per kitą ėmė ginčytis, kas labiau myli ūkininkus, o kas kailinius žvėrelius.
„Šlapių vištų organizacija jau nusitaikė ir į veršelius. Juos reikia drausti trumpai skraidinti, bet leisit vežti furgonais ilgai, kad ilgiau kankintųsi“, – teigė Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas.
„Vištos gaila, jaučiuko, medelio, tačiau niekas ne amžina ir visiems reikia maitintis dvasiškai ir fiziškai bei išgyventi“, – sakė Seimo narys, „darbietis" Valdemaras Valkiūnas.
Savo akimis išvysti Seimo balsavimą uždrausti kailių fermas atvyko ir šio verslo dalyviai. Jie tvirtina, kad Lietuvoje iš 150 fermų šiuo metu beliko tik 40, kuriose augina apie milijoną audinių ir 40 tūkst. šinšilų. Po nepalankaus balsavimo jie neslepia pasipiktinimo, kad politikai nusprendė uždaryti jų fermas ir grasina teisinėmis priemonėmis ginti savo verslus.
„Mes kalbame apie prarastą galimybę dirbti, ką išmokom, mokėjom, iš ko mano šeima ir samdomos šeimos gali gyventi. Turim 6 darbuotojus, 4 moterys, joms kaime mažiau darbo negu vyrams“, – teigė žvėrelių augintojas Arvydas Karpys.
„Žiurkes nuodijam, nėra baisesnės mirties kaip nuo nuodų. Apie gyvūnus kalbam, audinę reikia saugot, o žiurkės nereikia. Ji dar protingesnė. Žmogus veidmainis, kur patinka, tvarkoj, jei nepatinka, tai jau reikia saugoti“, – pridėjo žvėrelių augintojas Česlovas Tallat-Kelpša.
Verslininkai piktinasi, kad valdančiųjų siūlomos kasmet mažėsiančios kompensacijos už audinę nuo 3 iki 1 euro yra per mažos, abejoja ir ar valstybė kompensuos visas išlaidas fermoms nugriauti. Tačiau gyvūnų teisių gynėjai, Seimo sprendimą sveikina ir vadina istoriniu.
„Šiandien pamatėme, kas atsitinka, kai piliečiai imasi veiksmų, o Seimas išgirsta visuomenės nuomonę. Tai duos kasmet milijono gyvūnų sustabdytą kančią“, – svarstė „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos reiškia, kad po trejų metų Lietuvoje bus draudžiama laikyti nutrijas ir audines ne tik dėl kailio, bet ir savo poreikiams ar pramogai. Tik šinšilas bus galima laikyti namie, kurios pripažintos naminiais gyvūnais.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
