Lietuvoje žmogų nužudęs asmuo vidutiniškai už grotų praleidžia 4 metus ir 10 mėnesių – tai trumpiau, nei už nužudymą Baudžiamajame kodekse numatyta mažiausia bausmė, rašo „Respublika“.
Prieš dešimtmetį už buvusio banko „Hermis“ darbuotojo nužudymą 15 metų nelaisvės nuteisti šiauliečiai Romanas Osipovas ir Jonas Buta jau ketverius metus mėgaujasi laisve, neatlikę visos paskirtos bausmės.
Tai ne vienintelis atvejis, kai nuskambėjus griežtam teisėjų verdiktui vėliau žmogžudžiams bausmės ištirpsta už grotų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kuris nužudė kitą žmogų, baudžiamas nuo 5 iki 15 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tačiau Lietuvoje žudikai realiai vidutiniškai kali mažiau, nei kodekse numatyta minimali bausmė.
Kalėjimų departamento duomenimis, 1998 m. žmogžudžiai nelaisvėje praleido 4 metus ir 7 mėnesius, 2000 m. – 4 metus ir 11 mėnesių, 2004 m. – 4 metus ir 4 mėnesius, 2005 m. – 5 metus ir kelis mėnesius.
Galima būtų manyti, kad galvažudžiai paleidžiami į laisvę anksčiau laiko dėl to, kad įkalinimo įstaigoje per kelerius metus pasitaiso. Tačiau praktika rodo ką kita, teigia dienraštis.
Antai 1995 m. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu už nužudymą 12 m. nelaisvės nuteistas šiaulietis Andrejus Lukošinas į laisvę išėjo 2001 m. gruodį, už grotų praleidęs vos pusę skirto laiko – 6 metus. Netrukus jis buvo nuteistas už apiplėšimą Akmenėje. Tada jam skirta 1 metai ir 3 mėnesiai nelaisvės, tačiau nuo realios bausmės nusikaltėlis išsisuko – sugebėjo teisėjus įtikinti, kad gailisi, ir tas pats teismas bausmės vykdymą atidėjo.
2006 m. sausį Šiauliuose A. Lukošinas mirtinai sumušė fizinę negalią turintį šiaulietį. Teismas pripažino A. Lukošiną pavojingu recidyvistu ir skyrė 19 metų nelaisvės. Nuteistas žudikas dabar vėl žengė pirmuosius žingsnius siekdamas tirpinti griežtą bausmę – kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą dėl bausmės sušvelninimo.
Panašių pavyzdžių galėtų pateikti ne vienas ilgiau dirbęs teisėsaugininkas, rašo „Respublika“.
