Vieniems mirtis – skausmas, kitiems – tik puiki proga užsidirbti. Nuo šių metų pradžios įsigalioję higienos normų pakeitimai apribojo ritualinių paslaugų teikėjų galias, tačiau šio verslo atstovai taip lengvai nepasiduoda. Tad niekas nėra apsaugotas nuo kraupios situacijos: žmogus miręs, o laidoti nėra ką, nes palaikai dingę.
Kur iš ligoninės buvo dingęs velionio kūnas? Atsakymo į šį klausimą jau bemaž pusantro mėnesio ieško viena alytiškių šeima. Daug kartų girdėję apie nešvarų “palaikų verslą", kai mirusiųjų kūnai dingsta iš morgų, žmonės net baisiausiame košmare nesapnavo, kad taip gali atsitikti ir su jų artimojo palaikais.
Alytiškė Aušra Ivanauskienė iki šiol sunkiai tramdo ašaras kalbėdama apie savo velionį brolį Saulių Eigminą. Vyras netikėtai mirė šių metų pradžioje. Tačiau moterį labiau graudina ne pats skaudžios netekties faktas, bet tai, kad po mirties S.Eigmino kūnas buvo nežinia kur dingęs.
„Daugiau kaip pusantros paros niekas negalėjo mums atsakyti, kur jis", – išgyventą košmarą prisiminė A.Ivanauskienė.
Netikėta mirtis
Velionio dukterėčia ir krikštadukra Indrė Ivanauskaitė “Vakaro žinioms" pasakojo, kad baisi žinia šeimą pasiekė paskutinę praėjusių metų dieną.
Saulius, stiprus 1967 metais gimęs vyras, buvo rastas leisgyvis, sukniubęs ant grindų savo buto virtuvėje. Stipriai atšalęs žmogus buvo nedelsiant nuvežtas į Alytaus S.Kudirkos ligoninės reanimacijos skyrių. “Gydytojai ramino, kad viskas bus gerai, kad jo širdis stipri, jis išgyvens", – pasakojo Indrė.
Tačiau artimieji pagerėjimo nesulaukė. S.Eigminui prasidėjo plaučių, paskui ir kasos uždegimas. Sausio 2–ąją apie 1 val. nakties jo gyvybės siūlas nutrūko.
Prireikė skrodimo
I.Ivanauskaitės teigimu, kadangi tiksli jos dėdės mirties priežastis nebuvo žinoma, kaip nebuvo aišku ir tai, kas jam atsitiko jo bute, kur Saulius gyveno vienas, buvo nutarta kūną perduoti teismo medicinos ekspertams.
„Dėdė mirė sekmadienio naktį. Skrodimas buvo paskirtas pirmadienį. Tą dieną prieš pietus atėjome pas teismo ekspertą paklausti, kada galėsime pasiimti kūną, nes 18 val. jau buvo užsakytos Mišios", – tęsė Indrė.
Čia ir paaiškėjo, kad teismo medicinos ekspertų velionio kūno net nepasiekė.
Dokumentai yra, kūno – ne
„Siaubinga, bet niekas negalėjo pasakyti, kur dingo palaikai. Ėjome pas ligoninės direktorių, bet jis buvo užsiėmęs ir mūsų nepriėmė. Tada ėjome pas jo pavaduotoją Vaivą Savickienę.
Ji kažkam paskambino ir pasiteiravo apie kažkokius dokumentus. Išklausiusi atsakymą patikino mus, kad viskas jau perduota teismo ekspertui. Nusiraminome ir nuėjome pas jį. Iš teismo eksperto sužinojome, kad dokumentai iš tiesų jį pasiekė, o kūno kaip nėra, taip ir nebuvo", – šiurpias nežinios valandas prisiminė I.Ivanauskaitė.
Galėjo būti išvežtas
Pasak jos, ligoninės vadovai nesiteikė atsakyti į velionio artimųjų klausimus, kur vis dėlto yra palaikai, o tik atsikalbinėjo.
„Sakė, kad dėdės kūnas perduotas Teismo medicinos tarnybai. Bet tarnyba tikino nieko negavusi. O mes girdėjome ir tokią versiją, kad dėdės kūnas galėjo būti išvežtas iš ligoninės į privačius laidojimo namus, nes viena jų darbuotoja dirba ir ligoninės morge ir visada žino, kada kas mirė", – papasakojo Indrė.
Jos teigimu, dėdės kūnas “atsirado„ ligoninės morge tik tuomet, kai velionio artimieji prigrasino ligoninės vadovybei skundais. “Kūnas buvo grąžintas iš laidojimo namų į ligoninę, nes šios istorijos veikėjai suprato, kad mes nusiteikę rimtai“, – apie galimą įvykių eigą spėliojo Indrė.
Sanitarės darbas?
Tokios versijos neatmeta ir S.Eigminą į paskutinę kelionę išlydėjusių Alytaus laidojimo namų “Gailestis„ vadovė Zita Mažeikienė. Ji “Vakaro žinioms“ sakė puikiai prisimenanti jo artimuosius, kurie buvo sukrėsti ne tik artimojo praradimo, bet ir mįslingo jo kūno dingimo.
Z.Mažeikienės teigimu, iš tiesų velionio kūnas tuo metu, kai gedulo prislėgti artimieji jo ieškodami blaškėsi po ligoninę, jiems nežinant galėjo būti išvežtas į kitus laidojimo namus “Skausmo užuovėja".
„Mano protu, buvo taip. Sanitarė Gražina, kuri dirba ir “Skausmo užuovėjoje„, ir ligoninės morge, ligoninėje mirus žmogui iš karto iš skyriaus jo palaikus vežasi į “Skausmo užuovėją“. Niekas ligoninėje neimdavo mirusiųjų iš skyrių, tik pati Gražina. O šiuo atveju, kai žmonės sukėlė triukšmą, kūnas ir atsirado. Niekur kitur jis negalėjo dingti. Manau, čia tik toks vienintelis variantas„, – samprotavimais su “Vakaro žiniomis“ dalijosi Z.Mažeikienė.
Be artimųjų valios
Tačiau šioje šokiruojančioje istorijoje, anot moters, nėra “nieko naujo", esą ir kitiems alytiškiams anksčiau yra tekę ieškotis kūnų, kurie iš ligoninės būdavo išvežami be artimųjų sutikimo.
„Anksčiau, kai iš ligoninių buvo atimta teisė paruošti mirusiųjų kūnus, jie būdavo išvežami į kuriuos nors laidojimo namus, kad žmonės kreiptųsi būtent ten. Juk tai verslas. Žmonės neturėjo pasirinkimo: kas pasiėmė, tas ir laidoja. Dabar, kai vėl leista pačioms ligoninėms aprengti velionius ir paguldyti į karstą, yra tvarka. Ligoninės sujudusios, žiūri, kad kūnai nebūtų vagiami", – atviravo Z.Mažeikienė.
Ji – „ne tarpininkė"
„Skausmo užuovėjos„ vadovas Raimundas Pocius nė nebandė slėpti, kad jo darbuotoja Gražina Čiguolienė iš tiesų dirba dar ir S.Kudirkos ligoninės morge. Tačiau jis kategoriškai neigė, esą ji suteikdavo laidojimo namams informacijos apie mirusiuosius ar veždavo juos į “Skausmo užuovėją“.
„Ji negali žinoti, kada žmogus mirs. Ji gali tik žinoti, kada jis pristatytas į ligoninę", – darbuotoją gynė R.Pocius.
Iš pirmų rankų – patogu
G.Čiguolienę gynė ir ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai V.Savickienė. Puse etato ligoninėje dirbančiai sanitarei ji ne tik neturi pastabų dėl galimo interesų konflikto, bet, atvirkščiai, džiaugėsi, kad jų ligoninėje dirba su laidojimo verslu susijęs žmogus.
Anot V.Savickienės, žmonėms, niekada nesusidūrusiems su mirtimi, sutrikusiems, nežinantiems, ką daryti, kaip tik yra patogu, jei ligoninėje atsiranda žmogus, galintis nusiųsti “kur reikia".
„Tačiau ir laidotuvininkams patogu turėti ligoninėse savo žmogų", – pripažino pašnekovė.
Nepavyko susišnekėti
Vis dėlto S.Eigmino artimiesiems, priešingai nei bandė tikinti ligoninės vadovė, tokia netikėta paslauga ne padėjo, o tik suteikė papildomų rūpesčių ir skausmo. Galų gale jiems iki pat šių dienų niekas taip ir nepasakė tiesos, kur buvo dingę palaikai.
Į šį klausimą direktoriaus pavaduotoja ir „Vakaro žinioms„ nenorėjo duoti konkretaus atsakymo, tvirtino negalinti apie tai kalbėti be raštiško mirusiojo artimųjų sutikimo. “Galiu tik pasakyti, kad su velionio artimaisiais susišnekėti nepavyko. Aš su jais kalbėjau ilgai ir daug. Jie visai nenorėjo klausytis. Tik aiškino, kad jie nieko nenori girdėti, nieko nenori matyti, kaltino mane visokiais nebūtais dalykais ir išėjo pro duris“, – tikino V.Savickienė.
Prielaidas, esą S.Eigmino kūnas galėjo būti paslapčia išvežtas, o paskui grąžintas į ligoninę, pašnekovė vadino nesusipratimu, kuriozu, šmeižtu ir aiškino turinti visus įrodymus, kad taip negalėjo atsitikti.
Per ilga kelionė
„Žmonės nesuvokia, kad yra dvi įstaigos: S.Kudirkos ligoninė, kurioje yra patologijos skyrius su mirusiųjų laikymo patalpa bei liaudiškai vadinamu morgu ir Teismo medicinos tarnyba. Na ir kas, kad teismo ekspertai yra tame pačiame pastate, kaip ir ligoninė. Bet ten jau yra ne ligoninės patalpos, ne ligoninės darbuotojai ir ligoninės tvarka.
Tie žmonės (S.Eigmino artimieji, – aut. past.) šito neklausė, kad čia dvi skirtingos įstaigos. Žmonės mano, kad čia mes ką nors kažkur pametėme. Niekas niekur nieko nepameta. Viskas vyksta taip, kaip nustatyta. Kūnas yra arba pas mus šaldytuve, arba pas teismo ekspertus. Aš nežinau, kodėl kūnas taip ilgai keliavo per sieną (ligoninę ir Teismo medicinos tarnybą skiria tik siena, – aut. past.)", – tikino V.Savickienė.
Kur buvo dingęs ir ar iš tiesų buvo dingęs kūnas, ko gero, galėtų atsakyti nebent visų šios istorijos dalyvių minima G.Čiguolienė. Deja, susisiekti su ja “Vakaro žinioms" nepavyko.
Verslas negali nustelbti moralės
Audrius KLIŠONIS, Sveikatos apsaugos viceministras:
Pakeisti higienos normas ir grąžinti ligoninėms teisę paruošti žmogaus palaikus šarvojimui, t. y. aprengti jį ir paguldyti į karstą, paskatino gyventojų prašymai. Artimojo netekę žmonės buvo nepatenkinti dvejus metus galiojusia tvarka, kai mirusiojo kūną iš ligoninės morgo atsiimti turėdavo nepermatomame lavonmaišyje. Tai buvo didžiulė nepagarba ir pačiam mirusiajam, ir šokas jo artimiesiems.
Sveikatos apsaugos ministerijai rūpi, kad iš gyvenimo išėjusiam žmogui būtų rodoma tinkama pagarba, kad velionio artimieji išvengtų papildomo streso. O tai, kad grąžinta tvarka gali atsiliepti laidojimo įstaigų verslui, ne ministerijos reikalas. Laidotuvininkai yra kategoriškai prieš pakeitimus, bet reikia žiūrėti ne tik verslo, bet ir moralės dalykų.
Ar moralu vogti mirusiųjų kūnus, net nėra diskusijų objektas. Nevok – vienas iš 10 Dievo įsakymų. Kaip gandų gana daug girdėjau apie panašius dalykus, bet kol nėra aiškių įrodymų, kol kas nors nepagautas vykdant tokią veiklą, sunku komentuoti.
Tokius faktus turėtų tirti prokuratūra, nes ikiteisminių tyrimų mūsų ministerija neatlieka. Tačiau jei tie faktai pasitvirtintų, iš mūsų pusės, be abejojo, mirusiųjų kūnų vagystėmis užsiimantiems asmenims ar bendrovėms būtų pritaikytos pačios griežčiausios priemonės.
Jekaterina KLYČMURADOVA
