Vilniaus Žirmūnų gatvės 93-iojo namo, kuriame gaisras nusinešė šešių žmonių gyvybę, koridoriai jau suremontuoti ir kvepia dažais. Tačiau po tragiško gaisro kovo 11-ąją daugiabučio gyventojai neskuba grįžti į savo namus. Nors remontas, Vilniaus savivaldybei kainavęs 730 tūkstančių litų, nuo ugnies nukentėjusiuose butuose jau atliktas, dauguma padegėlių dar gyvena jiems po tragedijos skirtame socialiniame būste, trečiadienį rašo dienraščio „Lietuvos rytas“ priedas „Sostinė“.
Padegėliams buvo skirti erdvesni butai, nei jie turėjo Žirmūnų gatvės 93-iajame name. Be to, laikina pastogė dažnai yra geresnėje vietoje, nelaimėliams nereikia mokėti nuomos mokesčių. Jie savivaldybės butuose gyvena už dyką.
Kad negrįš į Žirmūnų gatvės 93-iąjį namą, jau tvirtai pareiškė trijų asmenų šeima. Ji neatsiėmė suremontuoto buto raktų. Moteris prašiusiems persikelti į suremontuotą butą valdininkams pareiškė, kad jos kartu gyvenančiai anūkei Žirmūnų gatvės 93-iasis namas vis dar kelia slogius prisiminimus, mergaitė naktį prabunda iš miego.
Šiai šeimai po gaisro buvo skirtas savivaldybei priklausantis dviejų kambarių butas ramioje Erfurto gatvėje. Jis yra ir gerokai erdvesnis – 49 kvadratinių metrų – nei turėtas Žirmūnuose.
Sumanymą negrįžti į bendrabučio tipo Žirmūnų gatvės 93-iąjį namą puoselėja ir keli kiti gyventojai, su kuriais savivaldybė dar šešiems mėnesiams pratęsė socialinio būsto nuomos terminą.
Dar vieno nelaimėlio – Ivano Akimkino – savivaldybės valdininkams niekaip nepavyksta rasti. Kaimynai kaltę dėl gaisro vertė būtent jam. Šis vyras nepasirodo nei socialiniame būste, nei suremontuotame jo laukiančiame bute.
„Tai nesąžininga. Gyventojai ėmė naudotis tuo, kas jiems nepriklauso“, – padėtį apibūdino savivaldybės Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Paklaustas, kodėl savivaldybė dar šešiems mėnesiams pratęsė socialinio būsto nuomos sutartis, nors jau buvo aišku, kad padegėliai galės persikraustyti į suremontuotus butus Žirmūnų gatvės 93-iajame name, K.Karosas tikino, jog dokumentuose įrašyta viena sąlyga.
Laikiną pastogę vilniečiai privalės palikti, kai tik bus nustatyta, jog jų butai tinkami gyventi. Visgi komisija dar praėjusią savaitę nustatė, kad remontas degusiame daugiabutyje buvo atliktas tinkamai, gyventojai gali kraustytis į savo namus.
Vieninteliai, kurie jau pareiškė, jog savas butas Žirmūnų gatvės 93-iajame name jiems yra mielesnis už laikiną pastogę, – Rūtos Jeršovos ir Juozo Rasleko šeima. Nors savivaldybė buvo pasiryžusi suremontuoti jų butą, pora nusprendė visus darbus atlikti pati. Iš biudžeto jiems skirta pinigų statybinėms medžiagoms.
J. Raslekas prisipažino, kad gyvenimas savivaldybės bute jam įgriso. Mat laikiną pastogę valdininkai skyrė itin nemielame Savanorių prospekte. J. Raslekui jau teko susikibti su asocialiu asmenimi, anksčiau gyvenusiu tame bute. Jam taip pat grasino atvykėlio narkomanas sūnus.
Už savivaldybės skirtas lėšas remonto darbai buvo atlikti Žirmūnų gatvės 93-iojo namo šeštame-devintame aukštuose. Šie aukštai nukentėjo nuo ugnies ir dūmų. Už pinigus iš miesto biudžeto perdažytos sienos, suklotos grindys, sumontuotos šarvo durys ir plastikiniai langai. Beveik visuose butuose tokių durų ir langų iki gaisro nebuvo.
Tačiau apatinių aukštų gyventojai iš valdininkų ėmė reikalauti, kad būtų suremontuoti ir jų butai, kurie per gaisrą buvo užlieti vandeniu.
K. Karosas sakė, kad tokia galimybė jau svarstoma. Valdininkai pasiryžę ieškoti lėšų ir kitiems aukštams suremontuoti.
