tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai artimiausiu metu ir koks gali būti vasaris. Pasak klimatologo, sausis šiemet stebina orų permainomis, jau galima žvilgtelti ir į vasario prognozes.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai artimiausiu metu ir koks gali būti vasaris. Pasak klimatologo, sausis šiemet stebina orų permainomis, jau galima žvilgtelti ir į vasario prognozes.

REKLAMA

Pasak klimatologo, sausis toliau stebina savo orų nepastovumu Lietuvoje, dėl to, matyt, jau antrą kartą šį mėnesį beveik visiškai ištirpsta sniego danga. Tiesa, pirmąsyk ji buvo priskirta pastoviai sniego dangai, nes laikėsi ilgiau nei mėnesį, o šįkart – laikinai. Tačiau sniego lopų vietomis dar yra aukštumose bei tankesniuose miškuose: Žemaitijoje, Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje ir kt.

Sparčiausiai sniego dangą tirpdo ne pakilusi oro temperatūra, bet skysti ir gausūs krituliai. Praėjusį savaitgalį lietus gausiausiai krito Vakarų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Dėl greitai kintančių atmosferos cirkuliacijos sąlygų šeštadienį kritulius lėmė seno ciklono (centras Pietų Skandinavijoje) užnugarinė dalis, o sekmadienį – net kelių skirtingų frontų (šilto, šalto ir okliuzijos) kritulių zonos. Viso per savaitgalį Žemaičių aukštumoje iškrito daugiau kaip 15 mm kritulių, pajūryje ir Rytų Lietuvoje 6–12 mm, mažiausiai – Pietų Lietuvoje (2–6 mm). Todėl ir vandens lygis upėse kilo – stipriausiai Žemaitijoje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, mažiau – Rytų Lietuvoje. Tai jau antras (vietomis trečias) šią žiemą vandens lygio kilimo ciklas (pirmojo maksimumas buvo pirmosiomis sausio dienomis). Nepaisant to, kad daugelyje upių pirmo sausio dešimtadienio pabaigoje buvo vandens slūgimo fazė, kai kurie trumpi Nemuno žemupio ir deltos intakai vis dar siekia ar viršija stichinio vandens lygio ribą.

REKLAMA

„Šią savaitę prognozuojama šiek tiek mažiau kritulių, nei praėjusią (išskyrus pietinę Lietuvos dalį), be to, kiek žemesnė vidutinė oro temperatūra. Taip pat jau baigė ištirpti beveik visas sniegas, todėl stipresnių poplūdžių Lietuvoje neprognozuojama. Priešingai, Latvijoje šį savaitgalį buvo susidariusi didelių užtvindymų ties Jekabpiliu rizika. Didžiausia Latvijos upė – Dauguva, dažniausiai (visai ne kaip Nemunas) išsilieja ne žemupyje, o vidurupyje, nes visas Dauguvos žemupys yra „pažabotas“ stambiomis hidroelektrinėmis. Viso jų trys: Pliavino, Kegumo ir Rygos, stambiausia – Pliavino, kurios patvankos zonoje atsidūrė Jekabpilio miestas, o srovė sulėtėja iki minimumo jau ties Jersika.

REKLAMA

Tiesa, kai kurie dienraščiai rašė, kad susidarė didelė rizika sugriūti užtvankai, tačiau tikriausiai turėta omenyje apsauginiai pylimai ir dambos, kurie saugo žemesnes gyvenviečių dalis nuo Dauguvos aukštų potvynių (Daugpilis, Jekabpilis). Pliavino hidroelektrinė yra ties Aizkrauklės gyvenviete, o Jekabpilis išilgai upės nutolęs link aukštupio apie 50 km, todėl elektrinės užtvanka ir užtvindymo rizika ties Jekabpiliu siejasi nedaug. Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (LVGMC) informuoja, kad potvynio banga nuo šeštadienio Jekabpilyje jau slūgsta. Aukščiau (Jersikoje ir Daugpilyje) vanduo ėmė slūgti sausio 8 dieną, o dar aukščiau (Kraslavoje ir Piedrujoje) – sausio 7 ir 6 dienomis. Todėl poplūdžio banga iš aukštupio (vidurupio) neturėtų lemti vandens kilimo Jekabpilyje.

REKLAMA

Iki šiandien net kelias dienas iš eilės turėjome stiprią jūrinių oro masių pernašą į rytinę Baltijos jūros regiono dalį nuo Atlanto. Šiuo metu slėgio laukas virš Vidurio Europos transformuojasi ir beveik iki šios savaitės galo turėsime santykinai šiltų oro masių pernašą į Lietuvą iš Viduržemio jūros regiono, Pietų Europos ir Balkanų. Šią naktį iš pietų Lietuvą pasieks atmosferos frontas, kurio kritulių zona per šalies teritoriją (iš pietų į šiaurę) praeis iki pietų. Prognozuojami mišrūs krituliai, daugiausia šlapdriba, oro temperatūra – +1 – +6 °C. Rytų Lietuvą antradienio vakare dar pasieks frontinė banga su mišriais krituliais, todėl didžiausia stipresnių kritulių tikimybė – būtent Rytų Lietuvoje. Trečiadienį iš Viduržemio jūros regiono Lietuvą pasieks gilus ciklonas, krituliai prognozuojami visoje šalyje, tik Rytų Lietuvoje daugiausia lietus, Žemaitijoje – šlapdriba. Ketvirtadienį bus viena šilčiausių šios savaitės dienų ir oro temperatūra kils iki +2 – +7 °C. Nuo ketvirtadienio vakaro jau prognozuojami orų pokyčiai: slėgis Baltijos regione kils, vėjas pradžioje silps, vėliau keisis į rytų–šiaurės rytų. Oro temperatūra didesnėje šalies dalyje kris žemiau 0 °C, vietomis Rytų Lietuvoje ir pajūryje – apie 0 °C. Rytinėje Lietuvos dalyje bei vietomis Vidurio Lietuvoje prognozuojamas sniegas, vakaruose – daugiausia be kritulių. Dar sekančią savaitę laukiami ramūs, vidutiniškai šalti orai.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl pasikeitusių atmosferos cirkuliacijos sąlygų šią savaitę šiltesni orai bus Rytų Europoje, vėsesni, nei įprasta Vakarų ir Vidurio Europoje, o drėgnesni, nei įprasta Pietų Italijoje, Balkanuose (ypač vakariniuose) ir Karpatuose“, – prognozuoja doc. G. Stankūnavičius.

Pasak klimatologo, ilgalaikių orų prognozių duomenimis vasario pradžia visame Baltijos regione numatoma kiek šiltesnė ir sausesnė už daugiametę.

Prognozė iki 2100 metų: bus tik šilčiau, daugės karšio bangų ir tropinių naktų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pateikė apžvalga, kaip orai gali keistis per artimiausius dešimtmečius.

REKLAMA

Kad sparčiai keičiasi klimatas, tikriausiai, esate girdėjęs kiekvienas. Dalis žmonių tuo jau neabejoja, dalis ir toliau faktus ignoruoja. Nežiūrint to, pokyčių padarinius galime pastebėti ir dabar: nors viduržiemis, bet nei storos sniego dangos, nei vyraujančios neigiamos oro temperatūros, deja, neturime (ir tai jau tampa XXI a. norma).

Prognozuojama, kad Lietuvoje iki šio amžiaus pabaigos vidutinė metinė oro temperatūra didės nuo dabartinių 7,3 °C iki 8,5–10,1 °C. Daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas , o šaltų dienų dar labiau sumažės.

Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis (apie 6–15 %), ypač žiemos sezonu. Tačiau dažnės sausringi laikotarpiai šiltuoju metų laiku. Baltijos jūros lygis, tikėtina, kils visą šimtmetį. Pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.

tu klimatologu, nes ju spejimai niekiniai, realiai ir taip aisku kad bus tešlos, vėjas, lietus, šlapdriba, ir viskas, žiemos realiai nebėra ir taip čia stebūklai kad paskutinius du metus gruodį buvo žiema, šiaip niekados to nebūdavo. būdavo tik vasario mėn. viena savaitė žiemos ir viskas. Tikėkimės kitais metais bus dar šiltesnė žiema, mažiau šildymo išlaidų ir t.t. daug geriau man taip patinka.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų