„Yla išlindo iš maišo! – feisbuke rašo R. Žemaitaitis. – Ar dar kyla klausimų, kas tikrieji koalicijos griovėjai. Kas valdo Lietuvą ir socialdemokratus? KGB?“
„Tokio smūgio iš socialdemokratų rinkėjai nesitikėjo. Eidami į rinkimus ir balsuodami socialdemokratus tikėjosi, kad tiesa triumfuos, panašu, kad jie lieko išdurti“, – sako „aušriečių“ lyderis.
M. Sinkevičius antradienį ryte susitiko su opozicinėmis frakcijomis, taip pat ir „Nemuno aušra“.
„...man uždavus klausimą dėl KGB išviešinimo, kandidatas į premjerus M. Sinkevičius pasakė: niekada“, – rašo R. Žemaitaitis.
Primename, kad performavus valdančiąją koaliciją, joje nebeliko „Nemuno aušros“.
Sinkevičius nepalaiko siūlymų išslaptinti KGB bendradarbius
Kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius sako nepalaikantis parlamentarų siūlymų dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo.
„Dėl KGB aš asmeniškai nepalaikysiu tos pozicijos, kad čia reikėtų kažką dabar imti ir daryti“, – susitikime su „Nemuno aušros“ frakcija antradienį sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis.
„Yra valstybės tam tikras įsipareigojimas. Jeigu bus Seimo, parlamento politinė valia, tai aišku, kad ta valia ir bus išpildyta. Aš nesu parlamento narys, bet aš už šitą sprendimą nepasisakysiu“, – pažymėjo M. Sinkevičius.
Kaip rašė BNS, Seimas po pateikimo yra pritaręs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pataisoms, kuriomis nuo 2028-ųjų siūloma išslaptinti valstybei žinomus su sovietų struktūromis bendradarbiavusius politikus, valstybės pareigūnus ir tarnautojus, teisėjus, karius, valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų vadovus, politinių partijų narius, žurnalistus.
Su tuo susijusius pakeitimus siūlo ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Pagal jo pataisas, pasibaigus įslaptinimo terminui informacijos ir duomenų apie KGB bendradarbius naudojimo tvarką nustatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Buvę KGB bendradarbiai laikomi valstybės paslaptimi
Remiantis A. Anušausko projektu, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos, paliekant 30 metų trunkantį slaptumą.
Prieš abi šias pataisas yra pasisakiusi Vyriausybė. Anot jos, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą ši informacija ir duomenys apie ją pateikusius asmenis laikomi valstybės paslaptimi.
Dabartiniame 2000 metais įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Mainais į tai prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų.
Artėjant šiam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.
Tačiau ir dabartinė įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams. Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
