Galutinį sprendimą dėl dalyvavimo tarptautinėje laivybą užtikrinančioje operacijoje kartu su sąjungininkais turės priimti parlamentas, R. Žemaitaitis žurnalistams antradienį tikino kol kas turintis per mažai informacijos, kad galėtų atsakyti, kaip ruošiasi balsuoti.
„Aš šiandien pagrindo siųsti nematau. Aš norėčiau gauti iš Amerikos informaciją, kur mūsų kariai galėtų prisijungti ir kur galėtų dalyvauti. Prezidentui, matyt, žinoma šita informacija. Dabar turi ją atnešti Seimui, Seimas susipažins ir tada mes priimsime sprendimą“, – kalbėjo jis.
„Ką Hormuzo sąsiauryje fiziškai išsiųsti žmonės darys, mes, ko gero, puikiai suprantate, kad fiziškai kariai vandeniu nevaikščios, su akvalangais nenardys ir išminavimo procedūromis neužsiiminės“, – teigė R. Žemaitaitis.
Nori daugiau informacijos
VGT taip pat nutarė, jog Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Šiuo aspektu, pasak „aušriečių“ lyderio, irgi trūksta informacijos.
„Jeigu mes pasiimsime dabar žemėlapį, gal galit man kažkaip paaiškinti, kaip fiziškai Lietuvos teritorija gali pagalbą duoti. Aš labai norėčiau, kad būtų pateikta ir visuomenei, ir politikams, kurie balsuosime, ką mes galėtume suteikti“, – kalbėjo jis.
Teigta, kad VGT sprendimą priėmė apsvarsčiusi Krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją ir siūlymus dėl Lietuvos prisidėjimo prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Štai tada Iranas iškart pasiduotų...
