Patyliukais iš įvairių Žemaitijos kampelių žmones į naują partiją vilioję politikai galų gale pasiekė finišo tiesiąją: balandžio 20 dieną Klaipėdoje vyks steigiamasis žemaičių partijos suvažiavimas.
Tiesa, patys iniciatoriai jį pavadino kitaip: Žemaičių - Mažosios Lietuvos sueiga. Jos metu bus pristatyta žemaičių partijos programa, įkurta nauja, kol kas apie 1 tūkst. narių vienysianti partija bei patvirtinta jos vadovybė.
Patys aktyviausi žemaičių partijos steigėjai - klaipėdiečiai: buvęs Seimo narys Egidijus Skarbalius ir miesto Tarybos narys Egidijus Sabataitis.
Partijos kūrėjai naujos politinės jėgos steigimo būtinybę, motyvus ar veiklos principus pristato gana savotiškai.
Pavyzdžiui, išleistame žemaičių laikraštyje pirmajame puslapyje išspausdintas klausimas: „Kodėl žemaičių daugiau nei lietuvių?“ Atsakymas pateiktas toks: „Internetinėje visos Lietuvos telefonų knygoje galima rasti 894 šeimas su Žemaičio, Žemaitėlio ar kitomis žemaičio tautybę primenančiomis pavardėmis, o žmogaus, turinčio Lietuvio pavardę, nėra nė vieno.“
Kaip iš partijos tikslai įvardijami siekiai įteisinti žemaičių tautybę Lietuvos Respublikos teisinėje aplinkoje, skatinti žemaičių bendrinės kalbos norminimą ir įteisinti žemaičių bendrinės kalbos vartojimą viešajame administravime Žemaičių krašte.
Taip pat bus siekiama atkurti administracinį vienetą, turintį apskrities (regiono) statusą, ir pavadinti jį Žemaičių seniūnija (apskritimi).
Daugelis politikų ir politologų gana skeptiškai vertina žemaičių partijos idėją, nes ji neturi ryškios ideologijos, skaldo pačią Žemaitiją, skatina separatistines nuotaikas.
Iš steigiamos žemaičių partijos gairių
- „Nukirsk medžio šaknis ir daugiau jis nebežaliuos, o liks tik stulpas“
- „Stabdyti dipolio - dvimiesčio - kūrimą kaip grėsmę nacionaliniam saugumui“
- Pergyvenome „sodybų tuštėjimo metą“, kurį vykdė „svetimi“. Dabar pergyvename „miestelių ir kaimų tuštėjimo metą“, kurį vykdo „savi“
Denisas NIKITENKA
