„Tiesiai atsakysiu – požymių matau. Galbūt ne visuose epizoduose. Bet reikia būti labai tikram, kad prezidentas padarė. Pavardes jis pasakė, bet jos atsirado, man atrodo, anksčiau viešojoje erdvėje. Gal aš klystu. (...) Kas atskleidė pavardes nebūčiau visiškai tikras be papildomo tyrimo, bet Generalinė prokuratūra nieko, Valstybės saugumo departamentas irgi nieko“, – sekmadienį „Lietuvos ryto“ televizijai teigė D. Žalimas.
„Kitas dalykas apskritai tas nebendradarbiavimas. Čia kaltė tenka abiem pusėms (Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros – ELTA), bet vis dėlto prezidento kaltę įžvelgčiau didesnę dėl to, kad jis apskritai siekia suteikti antikonstitucinį turinį ambasadorių skyrimo tvarkai, lygindamas ją su teisėjų“, – tvirtino jis.
D. Žalimas pažymėjo, kad teisėjus prezidentas pats gali pasirinkti iš praėjusių atranką, o potencialius ambasadorius jam pateikia Vyriausybė. Tačiau jis tikino, kad informaciją apie tai, kaip asmuo buvo atrinktas, šalies vadovas turi teisę žinoti.
„Jeigu teisėjus prezidentas gali pats pasirinkti iš tų, kurie praėjo atranką, tai čia jam pateikia Vyriausybė. Ji negali teikti trijų asmenų, akivaizdu, kad teikia vieną. Bet pačią informaciją kaip tas asmuo buvo atrinktas, mano požiūriu, prezidentas turi teisę žinoti“, – sakė buvęs KT pirmininkas.
Galiausiai jis tikino, kad G. Nausėda savo elgesiu silpnina valstybę ir užsiima kiršinimu.
„Prezidentas pagal Konstituciją turi būti visiems lygiai teisingas ir staiga jis paskelbia kažkokį valstybininkų sąrašą, atgaivina. Prezidentas užuot būdamas europietišku, solidžiu valstybės vadovu iš esmės kiršina, skaldo ir silpnina šią valstybę“, – tikino D. Žalimas.
Kirkilas: valstybės vadovas patarėjų lūpomis dalyvauja sąmokslo teorijose
Tuo metu buvęs premjeras Gediminas Kirkilas kalbėjo, kad dėl susidariusios situacijos kaltesnis yra G. Nausėda, o ne užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip pat jį stebina, kad prezidentas „patarėjų lūpomis dalyvauja sąmokslo teorijose”.
„Kaltesnis tas, kurio pareigos aukštesnės. Ir aš stebiuosi, kad valstybės vadovas, kuriam turi rūpėti, jog viskas vyktų pagal įstatymą, teisingai ir pan., pats patarėjų lūpomis dalyvauja sąmokslo teorijose“, – sakė G. Kirkilas.
„Jo patarėjai pasako visiškai diletantišką mintį, kad gali būti ambasadoriai skiriami kaip teisėjai ar dar kas nors“, – aiškino jis.
Vis dar netyla ginčas dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje
Prezidentūra ir valdantieji jau mėnesį ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau keturi mėnesiai neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Gruodžio viduryje dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
