Ypatingos metinės Klaipėdos krašte: „Tai yra Lietuvos stiprybė“

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Unikalūs kadrai iš vienos didžiausių Lietuvos karinių operacijų, vykusios 1923 metų sausio 10–15 dienomis. Vaizduose matyti Klaipėdos krašto sukilimas, kuriuo, be viso kito Lietuva siekė gauti labai svarbų priėjimą prie jūros. Autentiškus kadrus užfiksavo vienas iš sukilimo vadų, lakūnas Steponas Darius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų skaičius kelia sumaištį: vežėjai skaičiuoja nuostolius

Teismas Neringos politiką Vainutį „čekiukų“ byloje atleido nuo baudžiamosios atsakomybės

Dėl Klaipėdos centrinio pašto perdavimo ministerija su savivaldybe sutars šiemet, sako Ruginienė

„Kai gyveno Amerikoje, jis buvo paimtas į kariuomenę, kariavo Pirmajame Pasauliniame kare ir kai jis grįžo į Lietuvą, tokie su patirtimi karininkai buvo labai reikalingi“, – komentavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas Kęstas Vasilevskis.

Operacijoje dalyvavo Lietuvoje suformuota ypatingosios paskirties rinktinė, kurioje buvo 40 karininkų, kone 600 kareivių bei 500 šaulių. Klaipėdos kraštą tuo metu administravo Prancūzų įgula.

„Lietuviai suprato, kad reikia jau nebelaukti, o veikti. Ir šitas veikimas davė rezultatą. Jei jie nebūtų to darę, mes ponai, su jumis čia ir nekalbėtume“, – sakė karo istorikas Valdas Rakutis.

Per karinę operaciją žuvo ir lietuviai

Ypatingosios paskirties rinktinės kariai buvo perrengti civiliais rūbais, ant rankos jie ryšėjo žalius raiščius su užrašu „MLS“, reiškiančiu „Mažosios Lietuvos sukilėlis“. Jiems vadovavo pulkininkas Jonas Polovinskas, vėliau slaptumo sumetimais persivadinęs Budriu.

„Buvo deklaruojama, kad tai vietos krašto gyventojų sukilimas, dėl to reikėjo prisitaikyti ir su pavardėmis, prie šito krašto žmonių pavardžių“, – tikino Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė.

Per šią karinę operaciją žuvo dvylika lietuvių, du prancūzai, trys civiliai ir vienas vokiečių policininkas. Visiems jiems šiandien vykstančio minėjimo renginio metu Klaipėdoje dedami pagarbos vainikai. Vis tik, mūsų šalis gavo ne tik priėjimą prie jūros, o ir įgijo turtingą bei išskirtinį kraštą. Ką apie tai mano žmonės? Štai, ką jie sako:

„Tai yra Lietuvos stiprybė. Pagaliau Lietuva tapo tikra valstybe.“

„Nebuvau klaipėdietis, buvau vilnietis, bet dabar džiaugiuosi persikėlęs į šitą kraštą. Tai, be abejo, labai svarbi Lietuvai pergalė.“

Sukilimo paminėjimo renginyje dalyvaujanti Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog Lietuva be Klaipėdos tai gerai negyventų.

„Mes didžiuojamės, kad turime vartus į Europą per jūrą ir dar labiau didžiuojamės, kad turim stiprų ir išvystytą uostą“, – tvirtino I. Ruginienė.

Po šios karinės operacijos kova persikėlė į diplomatų ir politikų kabinetus, kurią taip pat pavyko laimėti. Klaipėdos kraštas tarptautiniu buvo mastu pripažįstamas Lietuvos dalimi.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.